- Kaip vertinate Vokietijos valdžios sprendimą iki 2022 m. uždaryti visas šalies atomines elektrines? Ar tai galėtų būti pasaulinės tendencijos pradžia?
Matthew Bunnas: Vokietijos valdžios sprendimai neabejotinai susijęs su šios valstybės politine kultūra bei nuostatomis atominės energijos atžvilgiu. Visų atominių reaktorių sustabdymas išvengiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų nutekėjimo Vokietijai bus rimtas iššūkis, tad apie priimto sprendimo pasekmes, mano nuomone, kalbėti dar anksti.
Planetos mastu atominės energijos ateitis skirtingose šalyse bus nevienoda: Kinija, šiuo metu didžiausią skaičių reaktorių statanti valstybė, manau, yra pasiryžusi tęsti, kaip ir Indija bei Rusija.
Daugelyje kitų šalių su atominės energijos plėtra susiję planai atidedami ar atšaukiami. Apskritai, manau, jog atominė energija ir toliau bus gaminama bei vartojama, tačiau tai bus daroma atsakingiau nei iki šiol: statant reaktorius, bus atsižvelgiama į pastarųjų galimybes atlaikyti dėl klimato pokyčių vis grėsmingesnes stichijas, tobulės apsaugos sistemos.
Natalia Mironova: Esu tikra, jog Vokietija, Šveicarija ir dar keturios jų pasekėjos yra naujai įsigalinčios tendencijos pionierės. Visų pirma, dėl kaštų: moralinių, ekonominių, etinių, kultūrinių bei aplinkosauginių.
Fukušimos tragedija paskatino bejoti Tarptautinės atominės energijos agentūros standartais (TATENA), taip pat kitų planetos mastu veikiančių organizacijų - Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos bei Pasaulio meteorologijos organizacijos – nuostatas, susijusias su skubios informacijos perdavimu gyventojams bei kitiems valdžios organams.
Nelaimė Fukušimoje paskatino diskusijas dėl pavienės valstybės pajėgumo įveikti atominę krizę – juk Japonija iki šių metų kovo buvo laikoma viena moderniausių bei geriausiai išsivysčiusių šalių visoje planetoje. Akivaizdu, jog būtina nuosekli atominio saugumo koncepcijos analizė tam, kad nelaimės atveju nebūtų susiduriama su abejonėmis, kokiu būdu turėtų būti užtikrintas visų pirma žmonių, o vėliau – paties reaktoriaus saugumas.
Neatsakingumo pasekmės liūdnos: apskaičiuota, jog mūsų planeta nuo teršalų valysis mažiausiai 240 tūkst. metų – daugybė kartų kęs branduolinio užterštumo sukeltas genetines mutacijas, vėžinius susirgimus, bus priversti investuoti milžiniškas pinigų sumas kovai su sveikatos sutrikimais.
Radioaktyvus užterštumas privers žmoniją atsisakyti dalies įprastų pramonės šakų. Dėl visų anksčiau minėtų priežasčių atominių elektrinių statymas, išlaikymas bei uždarymas ateityje kainuos nepalyginamai brangiau nei šiandien.
Dimitris Dimitroyannis: Vokietijos sprendimas – didelis netikėtumas vertinant tiek iš techninės, tiek iš mokslinės perspektyvos. Maždaug ketvirtadalis visos Vokietijoje suvartojamos elektros energijos iki šiol buvo pagaminama vietos atominių reaktorių, kurie garsėjo kaip vieni saugiausių ir efektyviausių pasaulyje.
Fizikos daktaro laipsnį Rytų Vokietijoje įgijusios kanclerės Angelos Merkel nuostatos atominės energijos atžvilgiu netikėtai pasikeitė po jos atstovaujamiems krikščionims demokratams bei laisviesiems demokratams, pastarųjų sąjungininkams, katastrofiškų rinkimų rezultatų, dėl kurių kai kurie partijos nariai atvirai kaltino atominės energijos gamybą bei vartojimą palaikiusius kanclerės pasisakymus.
Ironiška, tačiau vienintelė Vokietijai prieinama atominės energijos alternatyva yra taip pat su daugybe problemų aplinkai siejama anglis (rūgštusis lietus bei aplinkos teršimas anglies dvideginiu), taigi, toks sprendimas neabejotinai būtų pasmerktas žaliųjų.
Esu tikras, jog Vokietijos pėdomis nepaseks kitos stambiausios pasaulio pramoninės valstybės, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Rusija ar Kinija. Neseks nė Brazilija, kurioje po Japonijos tragedijos nebuvo nutrauktos naujų atominių reaktorių statybos.
Jacopas Buongiorno: Vokietijos sprendimui, atrodo, didesnės įtakos turėjo ne realus poreikis, o tragedijos Japonijoje paskatintos emocijos bei vidaus politika. Valstybės planai jau 2022 m. daugiau nei du trečdalius būtinos elektros energijos išgauti iš vėjo bei saulės prasilenkia su realybe. Gerai žinoma, jog reali iš saulės bei vėjo išgautos energijos kaina yra nepalyginamai didesnė nei tos, kuri pagaminama atominėse jėgainėse ar naudojant anglis bei dujas. Atsinaujinančios energijos technologijų diegimas reikalauja milžiniškų investicijų, o tai reiškia dar didesnius potencialius kaštus.
Vokietijos valdžios sprendimas daugelio kitų valstybių reakcijos į Japonijoje įvykusią tragediją kontekste atrodo prieštaringai. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Pietų Korėja, Prancūzija bei Suomija pakartotinai patvirtino bendradarbiavimą atominio saugumo srityje: nelaimę Fukušimoje jos priėmė kaip vertingą pamoką, skatinančią užtikrinti šiuo metu egzistuojančių bei ateityje statysimų atominių reaktorių pajėgumą atlaikyti gamtos stichijas (žemės drebėjimus, cunamius, tornadus, uraganus, gaisrus, potvynius) išvengiant to, kas nutiko Fukušimoje – rimtos žalos aplinkai bei žmonėms.
- Manote, jog šiuo metu atominė energija teikia daugiau naudos nei žalos? Ar tautos pasirengusios susidurti su rimtomis atominėmis krizėmis?
Matthew Bunnas: Kiekvienas energijos šaltinis privalo būti vertinamas lyginant. Kai kurių tyrimų duomenimis, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Černobylį sukrėtusi tragedija jau yra nusinešusi nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių gyvybių, didžioji dalis iš kurių užgeso dėl vėžinių susirgimų – nors niekas nežino, ar daug mažiau mirčių vėžys būtų sukėlęs tuo atveju, jei tragedija Černobylyje apskritai nebūtų įvykusi.
Nuo dulkių, kurios į aplinką išmetamos deginant anglį, durpes ir biokurą, kasmet miršta dešimtys tūkstančių. Taigi, manau, jog svarbiausia šiuo metu ne masiškai uždarinėti atomines elektrines, o rūpintis su atominės energijos gamyba susijusių problemų sprendimu. Žmonija dar nežino, kokius iššūkius teks atremti XXI amžiuje, ir ar ji bus pajėgi tai padaryti tuo atveju, jei atominės energijos bus atsisakyta.
Natalia Mironova: Potenciali atominės energijos žala nepalyginamai didesnė už laiduojamą naudą, visų pirma dėl to, jog naudą dažniausiai patiria pavieniai asmenys, o grėsmę – ištisos tautos. Tragedija Fukušimoje paveikė ne vien Japoniją, bet ir Korėją, Kiniją, JAV, Europos Sąjungą – radioaktyvus jodas pasiekė kone visas Šiaurės pusrutulio valstybes, Ramusis vandenynas užterštas didžiuliais radiacijos kiekiais.
Per 65 branduolinės energijos naudojimo metus žmonija išgyveno daugiau nei keturis šimtus įvairaus masto nelaimių, maždaug po šešias per metus, nors TATENA Rizikos vertinimo padalinys kažkada yra kalbėjęs apie vienos nelaimės per dešimt tūkstančių metų tikimybę.
Tragedija Fukušimoje nėra jokia pamoka, tai – tik įrodymas, jog ankstesnės pamokos – Kishtyme Rusijoje 1957-aisiais, Three Mile saloje JAV 1979-aisiais bei Černobylyje Ukrainoje 1986-aisiais – nieko nepamokė. TATENA tiesiog buvo ir yra suinteresuota kuo ilgesniu stambiausių atominių reaktorių funkcionavimu, ne saugumu.
Dimitris Dimitroyannis: Kiekvienas energijos gamybos būdas yra savaip rizikingas. Hidroelektros gamyba radikaliai transformuoja aplinką: sekina upes, sutrikdo vandens tiekimą, egzistuoja didelė užtvindymo grėsmė. Anglies kasyba kasmet pražudo šimtus angliakasių.
Atominės elektrinės, bent jau tokios, kokios egzistuoja išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kelią palyginti nedidelę paprastai iš anksto nuspėjamą grėsmę. Žmogus rizikuoja užsiimdamas bet kuria kasdiene veikla – skrisdamas lėktuvu, važiuodamas automobiliu ar įsidėdamas į burną šaukštą riešutų sviesto.
Vertinant nelaimę Fukušimoje, derėtų turėti omenyje faktą, jog jėgainės reaktoriai statyti daugiau nei prieš keturiasdešimt metų ir buvo parengti atlaikyti tik maždaug pusaštunto balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą bei cunamio bangą iki 6 metrų aukščio – taigi, prisimenant, jog žemės drebėjimo būta devynių balų stiprumo, o bangos – 13 metrų, daugiau nei dvigubai aukštesnės, akivaizdu, jog sistema suveikė netgi geriau nei tikėtasi.
Iš tiesų į aplinką pateko itin nedidelis kiekis teršalų, palyginti su tuo, kiek jų galėjo patekti arba kiek pateko po katastrofos Černobylyje.
Bet juk net ir išgirdę apie lėktuvo katastrofą žmonės nepaliauja naudotis oro transportu – vietoje to, nuodugniai išanalizuojamos įvykio priežastis, kad kitą kartą pavyktų jo išvengti: išsiaiškinama priežastis, tobulinamos technologijos, rengiami lakūnų apmokymai. Analogiškai turėtų būti reaguojama ir į tragediją Japonijoje bei kitas panašaus pobūdžio nelaimes.
Jacopas Buongiorno: Svarbu, jog būtų tinkamai pasirenkamas kontekstas, kuriame vertinama Fukušimos tragedija. Žemės drebėjimas ir cunamis buvo didžiulė nelaimė, nusinešusi daugiau nei dvidešimt tūkstančių gyvybių bei padariusi žalos už daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių.
Nelaimė Fukušimoje buvo sukelta žemės drebėjimo ir cunamio bangos – pastarosios stichijos sutrikdė reaktorių funkcijas. Tai buvo nelaimė atominei elektrinei, o ne žmonių sveikatai – dėl atominės elektrinės reaktorių veiklos sutrikimų niekas nemirė ir greičiausiai niekas nemirs.
Net ir dramatiškos Japonijos situacijos atveju gyventojams kilo minimali grėsmė. Atominės jėgainės privalumai visiems gerai žinomi - į aplinką nepatenka anglies dioksido, aukštas produktyvumas (energija gaminama 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę), didžiulis pagaminamos energijos kiekis, saugumas, nebrangus eksploatavimas (panašiai kainuoja energija iš akmens anglies ir dujų).
Patirtis leidžia teigti, jog atominio saugumo užtikrinimas veikia beveik nepriekaištingai, o atominės elektrinės yra vieni geriausiai administruojamų ir patikimiausiai prižiūrimų pramoninių objektų.
- Ar įmanoma pigesnė, veiksmingesnė bei saugesnė alternatyva atominei energetikai?
Matthew Bunnas: Jeigu egzistuotų pigesnių, saugesnių, veiksmingesnių bei tiek pat mažai aplinkai kenksmingų alternatyvų, atominė energetika jau seniai nieko nedomintų.
Kaip jau minėta, kiekvienas energijos išgavimo būdas yra savaip rizikingas: saulės energija yra brangi ir nenuolatinė, vėjo energija nepaprastai brangi, nes pasaulyje stinga vietų, kuriose gamtinės sąlygos būtų pakankamai palankios šios energijos rūšies išgavimui, be to, kaip ir saulės energija, nenuolatinė, bioenergijai būtinas didelis plotas, pigų naftos išgavimą laiduojantys juodojo aukso telkiniai, atrodo, baigiasi, be to, didelė dalis jų yra politiškai problematiškuose regionuose, gamtinės dujos ne visur prieinamos, be to, išskiria į aplinką didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (nors visgi mažiau teršia aplinką nei deginama akmens anglis ar nafta), anglis teršia aplinką labiau nei bet kuri kita kuro rūšis.
Dimitris Dimitroyannis: Patikimos atominės energijos alternatyvos galėtų būti saulės bei vėjo energija, tačiau jos nėra nuolatinės arba stinga vietų, kurioms būdingos gamtinės sąlygos užtikrintų tokiu būdu išgaunamos energijos nenutrūkstamumą.
Pavyzdžiui, saulės energija gaminama tik tuo paros metu, kai šviesu, panaši situacija ir su vėjo energija. Galbūt ateityje bus kitaip, tačiau šiuo metu saulės ir vėjo energija nėra pajėgios konkuruoti su tradiciniais energijos išgavimo būdais, tokiais, kaip vandens, terminė ar atominė energetika vien dėl to, jog pastarosios yra nepalyginamai pigesnės ir veiksmingesnės. Moderniai visuomenei, ypač didmiesčiuose gyvenančiai jos daliai, energija reikalinga nuolat – tam, kad būtų užtikrintas aprūpintas ir visavertis gyvenimas.
Jacopas Buongiorno: Žmonijai reikalinga visais būdais išgaunama energija – tiek išgaunama deginant anglį, naftą ar dujas, tiek atominė ar gaminama hidroelektrinėse, tiek saulės, vėjo ar geoterminė ar bioenergija. Svarbu, kad įvairiais būdais gaminamos energijos naudojimas būtų maksimaliai subalansuotas atsižvelgiant į kiekvienos visuomenės poreikius, svarbiausias pramonės šakas bei gyvenamos teritorijos gamtines sąlygas.