Kovos su valiutos krize planą Baltarusijos vyriausybė priėmė gegužės 25-ąją, bet nutarimas Nr.662 kažkodėl buvo su nuoroda „tarnybiniam naudojimui”.
Ši dokumentą nuspręsta išslaptinti vos prieš kelias dienas. Jį perskaičius daugeliui teko gūžčioti pečiais: ką norėjo nuslėpti valdžia?
Apie tai, kad laikas veržtis diržus, kalbama tik dokumento viduryje. Pagal planą, šiais metais valdžia biudžeto deficitą sumažins du kartus – nuo 3 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Valstybinė investicijų programa bus sumažinta 30 procentų. Tai žmonėms turėtų rūpėti bene labiausiai, mat Baltarusijoje iki šiol egzistuoja eilės būstui gauti.
Antai Minske reikia laukti 20 metų, kad gautum lengvatinį (5 proc. palūkanų per metus) kreditą butui įsigyti. Likusią dalį bankams sumoka valstybė.
Šiuo metu Baltarusijos komerciniai bankai už būsto paskolą rubliais prašo iki 22 proc. metinių palūkanų.
Galinčių tiek mokėti – nedaug. Todėl sumažėjus valstybės finansavimui laukti pigesnio buto gali tekti gerokai ilgiau nei anksčiau.
Baltarusių vyriausybė taip pat įspėjo šalies gyventojus dėl kainų augimo: šiais metais bus didinamos superkamos žemės ūkio produkcijos kainos, alkoholio ir tabako akcizai bei degalų kainos išaugs iki Rusijos lygio.
Ir šildymo sezono baltarusiai laukia su nerimu.
Iš pirmo žvilgsnio – ko čia bijoti? Juk, kaip ir anksčiau, gyventojams teks mokėti vos 30 proc. realios komunalinių paslaugų vertės.
Tačiau prisiminus, kad Baltarusijos rublis kitų valiutų atžvilgiu atpigo perpus, jau ima šiurpas.
Juk dujos iš Rusijos „Gazprom” perkamos ne už vietos valiutą, o už dolerius, todėl iš tiesų šildymas gyventojams taps dvigubai brangesnis.
Užtat valiutos dabar gali užsidirbti daugelis: valdžia leido atsiskaityti doleriais, eurais ir rusiškais rubliais viešbučiuose, degalinėse, parduodant automobilius ir būstus.
Maža to, net mokesčius į biudžetą eksportuotojai galės sumokėti užsienio valiuta. Tik ar atsiras norinčiųjų?
Nemini tiesos
Baltarusijos vyriausybės kovos su krize planas parašytas tokia kalba, kad ne visuomet aiškus ir patiems baltarusiams.
35-iuose nutarimo punktuose nė karto neužsimenama apie devalvavimą ar kainų augimą.
Kalbant apie infliaciją vartojami terminai „dispariteto kainų panaikinimas vartojimo prekėms su kaimyninėmis valstybėmis”, „tarifų optimizacija”, „kainų optimizacija”, „tarifų patikslinimas”.
O devalvacija valdžiai – tai „baltarusiško rublio korektūra”.
Palaimino paskolą
Rusijos kontroliuojamas vadinamasis antikrizinis Eurazijos fondas sutiko Baltarusijai paskolinti 3 mlrd. JAV dolerių dešimčiai metų su 4,1 proc. metinių palūkanų. Kreditą Minskas galėtų gauti keliais pervedimais per 3 metus.
Tačiau kartu keliama papildomų sąlygų: Baltarusija spaudžiama per 3 metus privatizuoti valstybei priklausančių įmonių už 7,5 mlrd. dolerių. A.Lukašenkos režimui tokios sąlygos jau iš anksto buvo nepriimtinos, todėl Minskas dėl paskolos kreipėsi ir į Tarptautinį valiutos fondą.