Beveik per pusę mažesnės kainos nei prekybos centruose ir kiekvieną dieną atvežami švieži vaisiai ir daržovės veikia pirkėją. Aplink ryškiaspalvius skėčius stoviniuojantys žmonės renkasi, diskutuoja, ragauja trešnes, lygina, kuris pomidoras gražesnis ir, žinoma, perka.
„Darbo dienos pabaigoje aplink prekystalį rikiuojasi tuščios dėžės. Žmonės išperka viską, ir taip yra kone kasdien. Žinoma, sėkmingoms dienoms turi įtakos pirkėjai – gera diena, kai jie gauna pensiją“, - dėstė Klaipėdos gatvės prekybininkė Elvyra. Pasak prekiautojos, pirkėjai plūsta kiaurą dieną, srautas sumažėja tik vidurdienį – per karštį.
Daugiausia gatvės prekeiviai parduoda agurkų, pomidorų, bananų ir nektarinų. Braškių dėžės iki vakaro taip pat ištuštėja. Agurkų paklausa buvo sumažėjusi, tačiau dabar jie vėl pardavinėjami smagiai.
Besidžiaugiantys atgijusia agurkų prekyba pardavėjai sako mokantys savotišką kainą – savaitę besitęsiantį nuolatinį klausimų ir atsakymų maratoną apie kilmės šalį, užkrėstus agurkus ir diskusijas apie neaiškią bakteriją.
Vienas prekeivis gali pasigirti 500–600 litų dienos vidutine apyvarta, tačiau kai kurie parduoda daržovių ir už 800 litų ar net 1000 litų.
Dvidešimt metų gatvėje prekiaujanti Diana sako, kad gerai prekiauti sugeba ne kiekvienas: „Jei pardavėja susiraukusi – nieko ji neparduos, nors ir pigiai. Dažnai būna taip, kad pirkėjas net bijo prieiti prie prekystalio, nes baiminasi rūsčios pardavėjos. Tokios moterys dažnai apšaukia pirkėjus už tai, kad išvarto ar apčiupinėja prekes. Geros apyvartos tokiu atveju net nereikia tikėtis.“
Diana pabrėžia – svarbiausia šiame darbe yra sąžiningumas. Nes klientai – aplinkinių rajonų gyventojai – yra nuolatiniai: „Vieną kartą grįžę į namus ir patikrinę svorio ir kainos santykį, pas apgavusius prekiautojus nebegrįš. Kai kurie galvoja, kad tokiu būdu daugiau uždirbs, o iš tiesų – kalbos apie nesąžiningus prekeivius sklinda greitai.“
Prekeivė dar primena, kad jos pareiga padaryti taip, kad pirkėjas galėtų pats išsirinkti prekes, nors kai kurie prekeiviai neleidžia pirkėjams patiems į maišelius dėtis patinkančias daržoves ar uogas: „Tokie prekeiviai įmaišo ir papuvusių vaisių ar daržovių.”
Diana užsimena apie dar vieną prekiautojų triuką – melą apie daržovių ir vaisių kilmės šalį: „Juk galima parašyti, kad trešnės lietuviškos ir jas laisvai parduoti už 30 litų, tačiau taip daro tik turgavietėse. Daugumos lauko prekybininkų produkcija – kaip ir mano prekės – yra iš Lenkijos. Turiu visus kilmės dokumentus, prireikus bet kada galiu parodyti.
Žmonių pasitikėjimą įgyti galima dar vienu būdu. Išsiblaškę pirkėjai dažnai pamiršta pasiimti nusipirktas prekes, įvairius kitus nešulius. Visi pamiršti daiktai savininko laukia tam skirtoje dėžėje šalia prekystalio. „Pas prekeivį, kuris maloniai bendrauja, norisi grįžti. Ir pačiai, kai gerai sutari su savo klientais, diena prabėga greičiau.“