Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija, prieš porą metų užsimojusi atgaivinti Šventosios uostą, kad į jį galėtų įplaukti nedideli pramoginiai laivai, paskelbė, jog visi darbai atlikti.
Šventosios uostas išvaduotas nuo smėlio sąnašų ir pritaikytas jūrų turizmo reikmėms.
Taip pavyko įgyvendinti ES direktyvą – visoje rytinėje Baltijos pakrantėje kas 50 jūrmylių turi būti įrengtos patogios užeigos žvejų laivams ir buriuotojų jachtoms.
Jau įrengė prieplaukas
„Įplauka išvalyta iki 3 metrų gylio, prie krantinių galės švartuotis 2–2,5 metro grimzlės laivai. Šis projektas direkcijai kainavo apie 4 mln. litų”, – kalbėjo daugelį metų merdėjusio Šventosios uosto tvarkymo projektą inicijavęs KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Uosto akvatorijoje įrengtos plaukiojančios prieplaukos 40 laivų, kurių ilgis iki 12 metrų. Rytinėje dalyje užteks vietos dar 30 mažesnių laivelių.
Rekonstruotu uostu galės naudotis jachtomis plaukiojantys turistai ir Baltijos jūroje žūklaujantys priekrantės žvejai.
Ispanų kompanijos „Alatec” parengtoje galimybių studijoje dar numatyta nutiesti į jūrą ir 400 metrų ilgio molus, kurie apsaugotų Šventosios upės žiotyse įkurtą uostą nuo bangų ir smėlio sąnašų. Tada akvatorijoje būtų galima įrengti apie 500 laivų švartavimo vietų.
Nori statyti bangolaužius
„Baigus pradinio etapo darbus Šventosios uostas atsiveria turistams. Tikimės, kad ES ekspertai, įvertinę šio projekto naudą ir reikšmę jūrų turizmo plėtrai, skirs finansinę paramą kitai jo daliai – 53 mln. eurų vertės bangolaužių jūroje statybai”, – vylėsi E.Gentvilas.
Bangolaužių reikia tam, kad per audras Šventosios uosto vėl neužneštų smėlis: tokia grėsmė kyla įvertinus ilgametes orų prognozes, vyraujančių vėjų ir jūrų srovių kryptis.
Šventosios uoste 6–10 metrų ilgio laivų savininkai už švartavimo vietas ir paslaugas per parą turės mokėti apie 30 litų. Ilgiau stovinčių arba kelių laivų savininkams bus taikomos nuolaidos. Mėnesio rinkliavos, atsižvelgiant į laivų ilgį, gali siekti 250–500 litų.
Žvejai niurzga dėl kainų
Dėl aptarnavimo mokesčių susijaudinę Palangos ir Šventosios žvejai ir buriuotojai niurzga, esą kituose panašiuose rytinės Baltijos jūros šalių uosteliuose už paslaugas mokama mažiau.
„Žvejams reikia ne laikinųjų prieplaukų, o patogių krantinių. Neapgalvoti įkainiai gali atbaidyti ir žvejus, ir turistus”, – baiminasi Šventosios žvejų atstovas Antanas Valutis.
Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė nemano, kad mokesčiai nuskurdins vietinius žvejus: „Įvertinus jų pageidavimus, svarstomos galimybės sumažinti rinkliavas. Nidos uoste mokesčiai – panašūs.”
Uoste – apleisti kotedžai
Kol Susisiekimo ministerija kelis dešimtmečius kūrė Šventosios uosto gaivinimo vizijas, į jį įžengusi žemės ūkio bendrovė „Kuna” čia ėmė statyti ne laivų prieplaukas, o gyvenamuosius namus su vaizdu į jūrą.
Nebaigti statyti kotedžai sudarkė Šventosios vaizdą. Sprogus prekybos nekilnojamuoju turtu burbului, jie tapo niekam nereikalingi – bankrutavusios „Kunos” turtu niekas nesidomi.
Trumpa istorija
* Šventojoje 1679 m. stovėjo 45 sodybos, gyventojai mokėjo mokesčius už 21 valtį. Įgiję prekybos laisvę pirkliai čia pradėjo statyti uostą.
* Per Šiaurės karą 1701 m. Šventosios uosto įplauką 9 Švedijos karo laivai užvertė akmenimis. Tik 1767 m. Žemaitijos žemvaldys Stanislovas Pilsudskis ištyrė uosto liekanas ir parengė jo atstatymo projektą.
* Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, imta stiprinti Šventosios uostą – 1923–1926 m. čia įrengtas 380 metrų ilgio pietinis ir 228 metrų ilgio šiaurinis molai, kuriuos skyrė 60 metrų pločio įplaukos vartai.
* 1940 metais pietinis molas buvo pratęstas iki 780 metrų, pradėta šiaurinio molo statyba, tačiau darbus nutraukė prasidėjęs karas.
* Po karo Šventosios uoste buvo įsikūręs Sovietų Sąjungos karo laivyno torpedinių katerių divizionas, švartavosi vietos žvejų laivai. Smėliu užneštu uostu naudojosi tik maži nedidelės grimzlės laiveliai.