Kapitalistai Maskva nebetiki - milijardai dolerių bėga iš Rusijos

Aleksandras Procenka
Pinigai nesustabdomu srautu plaukia iš Rusijos. Net ir aukšti pareigūnai priversti pripažinti, kad investuotojams ši valstybė vis mažiau patraukli. Vien per gegužės mėnesį iš Rusijos išplaukė apie 5 milijardus JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 11,8 mlrd. litų). Tai pripažino netgi šios šalies centrinis bankas.
Rusijos prezidentui D.Medvedevui yra dėl ko susimąstyti: investuoti šioje valstybėje vengia ne tiktai užsienio šalių, bet ir vietos verslininkai.
Daugiau nuotraukų (1)
Balandį Rusijos ekonomika neteko dar daugiau kraujo: į užsienį buvo pervesta 7,8 mlrd. dolerių. Tačiau paprastai gegužę šioje šalyje būna daug šventinių dienų, tad verslo aktyvumas daug menkesnis.
231 milijonas per parą
Iš viso per 5 šių metų mėnesius grynasis kapitalo nutekėjimas iš Rusijos jau sudaro 34,7 mlrd. JAV dolerių.
Ne ką daugiau – 38,7 mlrd. dolerių iš šalies išplaukė per visus 2010-uosius.
Nesunku apskaičiuoti pinigų bėgimo iš Rusijos greitį – 231 mln. dolerių per parą.
Valdžia neva stebisi
Valdžios atstovai dedasi labai nustebę: kapitalas išplaukia brangstant pagrindinei Rusijos eksporto prekei ir pagrindiniam šalies biudžeto šaltiniui – naftai.
Vis dėlto Rusijos Federacijos centrinio banko pirmininkas Sergejus Ignatjevas buvo priverstas pripažinti, kad pagrindinė priežastis – „nevisiškai palankus investicijų klimatas”.
Nepriklausomi ekspertai rėžia kur kas aštriau.
„Niekas šalyje nemėgina padėti investuotojams, ekonomika buksuoja, o politinė rizika auga”, – neslėpė finansų kompanijos „Otkrytije” ekonomistas Vladimiras Tichomirovas.
„Kalta ir auganti mokesčių našta”, – pridūrė banko „Alfa” ekonomistė Natalija Orlova.
Reikia pinigų rinkimams
Padėtis išties įtempta. Rusija įžengė į didžiųjų rinkimų laikotarpį: šiais metais bus renkamas parlamentas, o kitais – prezidentas.
Sociologinės gyventojų apklausos rodo, kad pasitikėjimas dabartine valdžia menksta. Jam palaikyti reikia pinigų.
Tačiau jų nėra iš kur paimti: vietos verslas nesiplečia, pelnas išvežamas iš šalies, o užsienio investuotojai į Rusiją neužsuka.
Užtat Rusijos finansų ministerija stengiasi rasti netradicinių šaltinių biudžetui papildyti.
Balandį pasiūlyta tris kartus padidinti degtinės akcizą. Gegužę pateiktas projektas, pagal kurį parduodamas požeminis geriamasis vanduo turi būti apmokestintas tris kartus brangiau nei iki šiol.
Valdininkai netgi ėmė tvirtinti, kad gerdami vandenį iš biuruose stovinčių aparatų tarnautojai gauna pajamų natūra, kurias reikėtų apmokestinti 13 proc. tarifu. Kol kas tokia tvarka dar neįsigaliojo, bet visko gali būti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.