„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pastebėjimą, jog Lietuvoje trūksta konkurencijos tarp maisto prekių. „Vadinasi, ne viskas čia nulemta išorės faktorių“, - sakė ji.
O „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka dėl tolstančio euro kaltina ir parlamentarus, pasak jos, nevengiančius priimti infliaciją auginančius įstatymus. Tarp jų – sprendimas degalams taikyti didesnius akcizus, nei reikalauja Europos Sąjunga: „Tai įsuka kainų spiralę.“
„Atrodo, lyg Seimas apskritai daro viską, kad įstojimas artimiausiu metu nebūtų įvykdytas. Pastaraisiais metais priimant daugumą įstatymų nebuvo atsižvelgiama, kaip tai paveiks infliaciją“, - sakė J.Rojaka.
Be to, jos žiniomis, Europos Komisijoje vyrauja užkulisinė nuomonė, kad nauji nariai į euro zoną nebus priimami anksčiau kaip 2015-2016 metais, nes euro zonai reikia laiko savoms problemoms spręsti.
„Svarbu, kad V.Vasiliauskas, skirtingai nuo pirmtako, tiesiai ir skaidriai sako, ką galvoja apie Lietuvos galimybes“, - sakė J.Rojaka.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas trečiadienį svarstė, kad šiuo metu prognozuojama, jog 2012-2013 metais Lietuvos kainų augimas bus didesnis, nei leistina, kad būtų įvestas euras.
„Mūsų situacija yra dar įdomesnė, nes energetikos sektorius yra visiškai priklausomas nuo mūsų draugų iš Rytų. ir energetinės kainos neprognozuojamos“, - sakė jis, turėdamas galvoje Rusiją.
„Manau, kad administruojamos kainos bus labai svarbus faktorius infliacijai. Be to, atsigauna vidinė paklausa. Vidinės paklausos atsigavimas šiandien nesudaro prielaidų infliacijos augimui, bet niekada negali žinoti, kad bus rytoj“, - sakė jis.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ ketvirtadienį rašo, jog V.Vasiliauskui pripažinus, jog eurą įvesti 2014-aisiais nerealu, tvirtinant 2012 metų biudžetą bus sunku įtikinti politikus, kad išlaidauti dar nevalia.Trečiadienį premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė skubėjo skelbti, kad, skirtingai negu V.Vasiliauskas, vis dar tikisi po pustrečių metų Vilniuje mokėti eurais. Vyriausybė ne kartą minėjo, kad taupyti būtina, jeigu norime euro.
„V.Vasiliauskas teisingai pabrėžė, kad didžiausia kliūtis eurui įvesti yra ne biudžeto deficitas, o infliacija, kurios suvaldyti greičiausiai nepavyks. Logiškai mąstant atrodo, kad biudžeto deficito rodikliai nebėra tokie svarbūs. Todėl negaliu atmesti tikimybės, kad vienas ar kitas politikas, remdamasis tokiais samprotavimais, bandys reikalauti didinti išlaidas”, – dienraščiui sakė SEB banko ekspertas Gitanas Nausėda.
Šiais metais valstybė išleis 5,5 mlrd. litų daugiau, nei surinks mokesčių ir kitų pajamų. Šis skirtumas – 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva yra įsipareigojusi kitąmet deficitą sumažinti iki 3,1 mlrd. litų (2,8 proc. BVP). Tai atitiktų vieną eurui įvesti būtinų vadinamųjų Mastrichto kriterijų. Jie reikalauja, kad valdžios išlaidų deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas užsiminė, kad noro atleisti valstybės biudžeto diržą politikams nestinga.
„Spaudimas išlaidauti šiemet tikrai bus, bet ne dėl euro, o dėl artėjančių 2012-ųjų Seimo rinkimų. Prognozė, kad euras 2014 metais nebus įvestas, noro taupyti nesumažins, nes prieš Lietuvą yra pradėta procedūra dėl biudžeto perviršio”, – sakė politikas.
Tuo tarpu socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad patys valdantieji jau nė neplanuoja kitąmet bandyti suvaldyti biudžeto deficito, todėl ir šneka apie tolstantį eurą.
„Kitąmet bus atkurtos sumažintos pensijos, iš biudžeto mokami atlyginimai. O valstybės skolos palūkanos išlaidos išaugs dar 600 mln. litų. Tuo tarpu valdžios pajamų augimas numatomas konservatyvus.Todėl galimybių sumažinti deficitą kitąmet nematome”, – tikino A.Butkevičius.
Pastaruoju metu šis politikas piktinosi, kad Lietuvos valdžia taupo perdėtai.