Reportažą žiūrėkite čia.
Seimas nustatė vienodą pensijos amžių vyrams ir moterims, jis
pradės didėti nuo 2012 metų palaipsniui: moterims - 4 mėnesiais,
vyrams - 2 mėnesiais per metus. Tokiu būdu 2026 metais tiek vyrai,
tiek moterys išeitų į pensiją būdami 65 metų.
Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma aiškino, kad
ateityje pensijos amžiaus prasmė sumenks, nes bus pereita prie
pensijų kaupimo: “Žmogus pats galvos, kada jam išeiti į pensiją
ir kokią pensiją gauti“.
Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė
prognozavo, kad pensinio amžiaus ilginimas paskatins neįgalumo
išmokų mokėjimą, ir daug žmonių į pensiją stengsis išeiti
nesulaukę numatyto amžiaus: „Bus didžiulis srautas žmonių, kuris
sieks išeiti į pensiją anksčiau ir gauti išankstinę pensiją“.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas
Dagys teigė, kad dabar, sulaukę pensijos amžiaus, vyrai Lietuvoje
gyvena dar vidutiniškai 13 metų, o moterys - 19 metų.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys piktinosi, kad pateikdamas tokius
duomenis, R.J.Dagys nuslėpė informaciją, kiek šalies gyventojų
nesulaukia pensijos amžiaus: “Po šio įstatymo dar daugiau žmonių
nebesulauks pensinio amžiaus“.
Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis
buvo pradėtas pamažu didinti nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir
nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.
D.Grybauskaitė: "Palaipsniui ilginti pensinį amžių būtina"
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko palaipsnio pensinio amžiaus ilginimo idėją.
"Seniai buvo laikas šiuos klausimus svarstyti. Visoje Europoje (pensinis amžius. - ELTA) yra 65-67 metai. Tai daryti būtina, bet labai atsargiai, labai palaipsniui. Tai ir pas mus pasiūlyme yra numatyta, kad šis ilginimas bus labai lėtas, iki 2026 metų. Manyčiau, kad jau laikas seniai tam", - sakė D.Grybauskaitė.
Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis: „Ilgindami pensinį amžių, kartu turime mažinti „Sodros“ valdymo išlaidas“
Liberalų sąjūdžio frakcija teigiamai vertina šiandien Seime priimtą Valstybinių socialinio draudimo pensijų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo nutarta iki 2026 metų palaipsniui ilginti pensinį amžių ir pasiekti 65 metų amžiaus ribą vyrams ir moterims. Tačiau liberalai pabrėžia, kad tuo pačiu būtina imtis ir kitų aktualių pertvarkų.
„Derėtų žvelgti kompleksiškai, nes tik tinkamų priemonių visuma gali atnešti naudos. Balsuodami už pensinio amžiaus ilginimą mes tuo pačiu reikalaujame, kad nedelsiant būtų sumažintos „Sodros“ valdymo išlaidos, sugrąžintos galimybės gyventojams daugiau lėšų kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose. Kitokiu atveju priimta įstatymo korekcija netektų racionalumo“, - teigė Liberalų sąjūdžio lyderis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E.Masiulis.
Jis pabrėžė, kad tik švelniai ir palaipsniui ilginant pensinį amžių galime pasiekti, kad dabartiniai 30-mečiai, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų tikėtis oresnio gyvenimo senatvėje. Tuo pačiu E.Masiulis akcentavo, kad svarbu nuo pat 2012 metų grąžinti pensijas į buvusį 2008 m. lygį.
„Taip pat manome, kad ateityje žmonėms turėtų būtų sudarytos ir užtikrintos visos galimybės savo noru išeiti į pensiją anksčiau, nei sulaukus jau įvardytos amžiaus ribos“, - pabrėžė E.Masiulis.
R.Lazutka: "Vėlinti reikėtų lanksčiau"
Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad
žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir
gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto
profesorius Romas Lazutka.
"Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių
neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O
jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet
tai darytume lanksčiai. Žmonės, kurie sutiktų ilgiau dirbti ir negauti
pensijos sulaukę dabartinio pensinio amžiaus, jiems galėtų būti pažadama
didesnė pensija už papildomai išdirbtus mėnesius, taip pat būtų ieškoma
su žmonėmis individualios sutarties. O kitiems gal yra aktualiau
anksčiau išeiti į pensiją ir jos dydis nėra toks reikšmingas, nes vaikai
padės", - svarstė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, kitose šalyse yra paplitęs dalinis išėjimas į
pensiją, kai žmogui sudaroma galimybė dirbti pusę krūvio ir jie gauna
pusę pensijos. Tai yra vyresnio amžiaus žmonėms ir lengviau ir labiau
priimtina. "Tik reikia turėti galvoje realią darbo rinką", - iliuzijų,
kad tai būtų lengvai įgyvendinama Lietuvos situacijoje nekūrė R.
Lazutka.
Ekonomistas konstatuoja - darbo rinka nėra draugiška
pagyvenusiems žmonėms Lietuvoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad ieškant arba
keičiant darbą amžius yra vienas iš pagrindinių diskriminacijos
kriterijų, vyresnio amžiaus žmonės nenoriai priimami.
"Jaunimo nedarbas yra daug didesnis, bet yra žmonių, kurie
praranda darbą ir vyresniame amžiuje, tai jiems jau iš naujo susirasti
darbą yra sunkiau. Dažnai sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės užims
darbo vietas, ir jaunimui, kurio nedarbo lygis yra labai didelis,
sumažėja galimybės įsidarbinti, bet tokios tiesioginės priklausomybės
nėra, kadangi jeigu žmonės dirba ilgiau, jie geriau gyvena, daugiau
perka, atsiranda paklausa, plečiasi ekonomika ir tam pačiam jaunimui
gali būti sukurtos darbo vietos", - sakė R. Lazutka.
Ekonomistas įvardino ir dar dvi kliūtis - silpna sveikata, dėl
kurios žmonės ieško būdų, kaip gauti vadinamąją neįgalumo pensiją, ir
patiriamas stresas darbe. Tyrimai rodo, kad Lietuvos darbo vietose
patiriamas stresas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos
valstybių, o vyresnio amžiaus žmonės stresą išgyvena dar ir sunkiau.
Profesoriaus teigimu, artimiausiais metais ženklaus poveikio
dėl laipsniško pensinio amžiaus ilginimo "Sodra" nepajus, bet ilgainiui
išlaidos sumažės.
"Dabar, jei moteris gauna pensiją jau 60 metų, ir gyvena kokius
15 metų, o jeigu ji išeis penkeriais metais vėliau ir gyvens tokią pat
amžiaus trukmę, tai iš to išlaidos sumažės, o ji dar dirbdama keletą
metų ir "Sodrai" mokės, tai tas poveikis bus. Pirmais keleriais metais
tai nebus panacėja, ir vėliau nebus panacėja, jeigu mes turėsime gana
didelį skaičių neįgaliųjų žmonių, kurie nedirba, jeigu mes turėsime gana
daug nedarbingo amžiaus gyventojų, jeigu turėsime tokią didžiulę
emigraciją. Jeigu tie žmonės, kurie emigravo, būtų susiradę darbus čia,
tai atsvertų su kaupu tą pensinio amžiaus ilginimą", - sakė R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, kitose Europos šalyse į pensiją žmonės išeina
irgi 65-erių, o kai kur net 67 metų, dar kitur yra priimami sprendimai.