Jose, be kitų nurodymų, liepiama išduoti tik ne didesnę kaip 85 proc. būsto paskolą bei įsitikinti, kad likusi dalis sumokama ne iš skolintų lėšų. O būsto įmoka turės būti ne didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų.
„Ši 85 proc. riba niekaip neribos dabartinės situacijos, - trečiadienį sakė Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas. - Bet ateityje tikrai suveiks stabilizuojantis veiksnys. Geriausiais prieškriziniais laikais, skolintis 100 proc. būsto vertės buvo įprasta. Tai, mano galva, yra visiškai negalima“.
Tačiau „Nordea“ bankas, kuris sutinka išduoti iki 90 proc. būsto vertės paskolas, svarsto, kad naujovė palies jaunas šeimas – jos paprastai ima didesnes paskolas.
„Jeigu šeima ketina įsigyti 300 tūkst. litų vertės būstą, šiuo metu jai reikia turėti 30 tūkst. litų santaupų. Padidinus mažiausią pirminio įnašo dydį, šeimai reikėtų turėti 45 tūkst. litų santaupas. Todėl būsto įsigijimas gali prailgėti – pradiniam įnašui teks kur kas ilgiau taupyti“, - svarstė banko “Nordea Bank Lietuva” Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.
Visgi banko atstovai kalba neprieštaraujantys naujoms taisyklėms, esą jų reikia, kad būtų išvengta naujo būsto kainų burbulo.
„Bankai kalba, kad dabartines griežtas sąlygas ir taip yra nusiteikę išlaikyti gana ilgai, bet juk krizės yra greitai pamirštamos. Nežinia, ar toks nusiteikimas nepasikeistų. O būsto kainos prieš krizę išsipūtė didele dalimi dėl to, kad skolinimo sąlygos buvo itin palankios“, - sakė agentūros „Newsec/Re&Solution“ investicinių sandorių paslaugų grupės vadovė Neringa Rastenytė.
Kovą ir balandį buvo pasiektas išduodamų būsto paskolų rekordas – jų išdalinta po maždaug 130 mln. litų. Tai daugiau kaip trečdaliu daugiau, nei jų kiekvieną mėnesį išdalijama nuo praeitų metų vidurio. Rinkoje nelaukiama, kad dėl Lietuvos banko naujovės būsto pirkėjų ryškiau sumažės.
Būsto pardavėjai skuba užtikrinti, kad naujieji ribojimai būsto pirkėjų nesumažins – taigi būsto kainos nekris. Atvirkščiai, jie tvirtina, jog būstas bet kuriuo atveju brangs.
„Būsto kainų augimui didesnę įtaką turės kvalifikuotų darbininkų trūkumas ir atlyginimai jiems bei statybinių medžiagų kainų kilimas“, - tikino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Savo ruožtu N.Rastenytė nurodo, kad naujai pradėtų statyti namų pardavėjai už juose esančius butus jau tikisi tiek pat, kiek prieš krizę.
„Vilniuje, Pilaitėje, statomuose namuose už kvadratinį metrą prašoma 2-4 tūkst. litų, tiek pat, kiek būstas ten kainavo prieš kelis metus“, - lygino ji.
„Nemanau, kad statytojai bus nusiteikę labai derėtis su potencialiais pirkėjais, nes visi tikisi rinkos augimo ir turi galimybių išlaukti, kol ateis jų norimą kainą sumokėsiantis pirkėjas. Stebint deklaruojamas naujo būsto rezervacijas ir jo kainų lygį, atrodo, kad naujų projektų ateitis yra pakankamai šviesi“, - kalbėjo N.Rastenytė.
Visgi, pasak jos, kiek anksčiau pastatytų bei nei gera kokybe, nei gera vieta nepasižyminčių būstų parduoti nebus lengva.
Ant tokio optimizmo ledinį vandenį lieja Registrų centras, registruojantis visus realiai įvykusius būsto sandorius. Jis pabrėžia, kad kaina, už kurią perkamas būstas, yra nusmukusi ir nesikelia.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius lygina, kad Pilaitėje būstų šiuo metu nėra parduodama išvis. Netoliese esančiame Perkūnkiemyje šįmet būta devynių sandorių, nė vieno jų kvadratinio metro kaina neviršija 3,5 tūkst. litų.
Tuo tarpu 2008-aisiais metais Perkūnkiemyje buvo parduota 16 butų, jų kvadratinio metrų kaina buvo 4,5-5,6 tūkst. litų.
Registrų centrų duomenimis, būsto kainos nuo piko 2007-aisiais jau nusmuko perpus.
Taisyklės būsto paskoloms, kurias Lietuvos bankas žada įteisinti jau šįmet
*Būstui, kuriame klientas gyvens, pirkti, bankai negalės išduoti didesnės kaip 85 proc. jo vertės paskolos litais. Be to, bankai privalės įsitikinti, kad likusios paskolos dalies klientas nesiskolina kitur.
*Paskolos įmoka turi būti ne didesnė, nei 40 proc. nuolatinių šeimos pajamų.
*“Tai ne rekomendacijos - šios taisyklės bankams bus privalomos“, - pabrėžia Lietuvos banko atstovas Giedrius Simonavičius. Taisyklės turėtų būti patvirtintos šį mėnesį ir įsigalioti iki metų pabaigos.
*Paskolos ir užstato santykis mažėja, jei algą gauni litais, o skoliniesi eurais ar kita valiuta (bankas turės įvertinti kurso keitimosi tikimybę).
*Dar mažesnis paskolos ir užstato santykis būtų taikomas tiems, kurių pajamos dažnai kinta arba jei jų tvarumas abejotinas. Taip pat jei perkamas antras ar trečias būstas.
*Užstatyti siūlomą turto vertę bankai turės vertinti konservatyviai, būtinai nagrinėti galimybę, kas bus, jei jis nuvertės.
*Siūlomas kredito sąlygas klientas turės gauti taip, kad būtų lengva pasiūlyti įvairius pasiūlymus.
*Jei paskolos palūkanos perskaičiuojamos kas pusmetį ar kas metus, tai bankas turės vertinti, ar klientas išsimokėtų, jei palūkanos padvigubėtų. Šiuos skaičiavimus reikės pateikti klientui susipažinti.
*Žemės ūkio paskirties sklypams, kurių paskirtį ketinama keisti, bus galima išduoti ne daugiau kaip 40 proc. vertės dydžio paskolą. O sklypų nebus galima vertinti su prielaida, kad jų paskirtis bus sėkmingai pakeista.