Vokietijai paskelbus, kad iki 2020 metų uždarys visas savo atomines elektrines, manoma, kad pirkėjų užtektų ir šiai elektrinei, ir naujajai Visagino elektrinei, jie tokia būtų pastatyta.
Tiesa, ar Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija pajėgi pasistatyti savo branduolinę jėgainę, Lietuvos ekspertai nesutaria, rašo „Verslo žinios“.
Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas sako manantis, kad prie Lietuvos sienos elektrinę statyti nuspręsta dėl ten esančių jungčių su Lietuvos Kruonio hidroakumuliacine elektrine: „Tiesai šviesiai sakoma, kad jums, lietuviai, nebus kur dėtis, linijas sustiprinkite, mes varysime elektrą per Lietuvą ir pinigus jums mokėsime. Nematau priežasčių, kas galėtų sustabdyti Rusijos elektrinės projektą.
Mano nuomone, Lietuva nėra pajėgi pastatyti atominę jėgainę, net ir drauge su kaimynais. Lietuvos energetikos kompanijos vėl lenda į skolas, valstybė investuoti tokių lėšų neturi, tai iš kur pinigai? Juk ir bankai tokio pobūdžio projektams skolintų nenoriai, už didžiules palūkanas, nes nelabai pasitiki šiuo regionu, aiškiai matydami, kad itin didelio energijos poreikio augimo ča nebus“, - sakė J.Vilemas.
Sergejus Bojarkinas, Visagino AE konkurentę – Baltijos atominę elektrinę (BAE) užsimojusio statyti Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ programų direktorius, žada, kad eksportui tektų trečdalis pirmojo elektrinės bloko (jį paleisti numatoma 2016-ųjų viduryje) elektros. Bei visa antrajame bloke, kuris turėtų veikti nuo 2018-ųjų, pagamintos elektros.
Eksporto kryptys numatytos dvi: Vakarai, visų pirma Vokietija ir Lenkija, bei šiaurė - Baltijos šalys, Suomija, Švedija.
„Jei Lietuva iš Klaipėdos nuties kabelį į Švediją, kur apie 2015-uosius prognozuojamas energijos deficitas, visiškai reali bus ir ta kryptis“, - sakė S.Bojarkinas.
BAE statytojai nori naudotis ir Kruonio pajėgumais, apgailestauja dar neturintys tokio sutarimo su Lietuva. „Galėtume panaudoti visus keturis Kruonio blokus ir pastatyti blokus, kurie buvo numatyti jėgainės projekte. Kartu su Lietuva galėtume rasti investicijų tokiam projektui“, - sakė BAE statybų strategas.
„Kol kas tarp Lenkijos ir Kaliningrado srities nėra elektros linijos, tačiau mes su lenkų elektros tinklų kompanijomis pasiekėme pažangos ir tikimės, kad 2015-aisiais liniją turėsime. Šiuo metu deriname sutarties techninius parametrus. Turime ir protokolą dėl lenkų energetikos kompanijų ketinimo sudaryti ilgalaikio energijos pirkimo sutartį“, - sakė S.Bojarkinas.
Taip sako sulaukęs Vokietijos kompanijų siūlymų tiesti kabelį tarp Kaliningrado ir vokietijos.
Iki 49 proc. naujos elektrinės akcijų Rusija ketina parduoti, kad projektas taptų europietiškas, siūlo ir lietuviams prisidėti.
Į elektrine ir infrastruktūrą numatoma investuoti 7-7,5 mlrd. eurų, iš jų 5 mlrd. eurų į pačią elektrinę. Jau investuota 100 mln. eurų.
Linija į Lenkiją kainuotų apie 500 mln. eurų, kabelis į Vokietiją - antra tiek.