Baltarusijoje ima kilti protestai, kuriuos organizuoja nebe šalies opozicijos politikai. Vairuotojai protestavo prieš brangstančius degalus. Cigaretės per kelias dienas pabrango pusantro karto, bet jų parduotuvėse išvis nėra. Užsienio valiutos irgi gauti neįmanoma.
Ekspertų manymu, bent iki rudens stambių masinių protestų nebus. Nors, jų nuomone, vairuotojų protestas buvo tik pirmas iš daugelio.
Augančios kainos, devalvacija ir algų mažėjimas privedė prie nepasitenkinimo visuomenėje, sako nepriklausomo Baltarusijos dienraščio „Novaya Vremya“ vyriausias redaktorius Aleksėjus Koroliovas.
„Eilėse, viešajame transporte girdimi komentarai prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Nepasitenkinimas šiuo metu yra pasyvus, bet jau matyti ženklų, kad tai gali peraugti į atvirus veiksmus. Įmanomi ir masiniai protestai, bet gal ne artimiausioje ateityje. Tačiau jei dabartinės akcijos nesistabilizuos, jei įmonės dels mokėti algas, tai socialinis sprogimas įmanomas“, - sakė žurnalistas.
Jis sakė, kad situacija gali vystytis pagal praeito amžiaus pabaigos scenarijų, kai Baltarusijoje liejosi stiprių protestų bangos.
„Baltarusiai vis dar lojalūs senam principui, kad kiekvienas turi išgyventi pats. Dėl to vis dar auginami savo paties produktai. Bet rudenį situacija gali paaštrėti“, - sakė A.Koroliovas.
Rusijos ekspertai sutinka, kad baltarusiams situacija nelabai patinka.
„Manau, kad žmonės, suprasdami krizės priežastis, yra pasirengę veržtis diržus ir nėra linkę į radikalumą“, - sakė Rusijos mokslų akademijos tyrėja Darija Uškalova.
„Pernai namų ūkio pajamos Baltarusijoje paaugo trečdaliu, bet dabar pragyvenimo standartai juda link ankstesnio lygmens. Tokiame scenarijuje neturėtų būti staigių socialinių sprogimų. Tačiau jei pragyvenimo standartai toliau blogės, tai gali kilti rimtas pasipriešinimas“, - sakė ji.
Kaip reaguos visuomenė, daugiausia priklausys nuo protestų sėkmės, mano Sankt Peterburgo Politikos fondo prezidentas Michailas Vinogradovas.
„Jei nagrinėsime pastaruosius 25 metus Baltarusijoje, matyti, kad stiprių protestų nebuvo daug. Kita vertus, dabar visuomenė jaučia, kad vyriausybė praranda ekonomikos, užsienio politikos ar saugumo kontrolę. Labai daug priklausys nuo situacijos Minske, kuris yra nusiteikęs gana kritiškai prieš A.Lukašenką“, - sakė analitikas.
Jo nuomone, stiprios opozicijos Baltarusijoje nėra. Todėl nors nepasitenkinimas valdžia auga, bet visuomenė nepradeda palaikyti kurios nors opozicijos partijos.
„Tikėtinos išeitys tik dvi. Arba valdžia išsilaikys per krizę ir išgyvens, arba atsiras konkretūs individai, kurie pritrauks ir nukreips žmones“, - mano ekspertas.
Jam situacija šiek tiek primena Rusiją. Nors prezidento ir premjero reitingai krenta, bet socialinė apatija, nepasitenkinimas dėl infliacijos ir brangstančių degalų nevirsta palaikymu opozicijai ar nesisteminiams lyderiams.
Tiesiog bendrai pasidygėjama politika, be vilties ką nors keisti. Nelieka palaikančių nei valdžią, nei opoziciją.
„Situacija Baltarusijoje primena Kirgiziją. Bet Baltarusijoje nėra didelių atotrūkių visuomenėje ar atskirų regiono elitų konkurencijos, kuri buvo Kirgizijoje ir kuri kartais kelia revoliucijas“, - sakė M.Vinogradovas.
Opozicijos partijos po valdžios represijų yra apraminusios savo veiklą. Be to, opozicija yra išsiskaidžiusi.
„Visi kalba, kad reikia dabar pat jungtis, bet niekas nesiima konkrečių žingsnių“, - sakė A.Koroliovas.
Jis pastebi jog kaip ir Egipte, Baltarusijoje svarbus darosi internetas.
„Šiuo metu protestus rengia registruotos ir neregistruotos nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai tinklai. Akcija prieš branstančius degalus buvo organizuota daugiausia internetu“, - sakė A.Koroliovas.
Protesto organizatorius sulaikius KGB, internautai ėmė dairytis naujų metodų bendrauti internetu, kuriuos būtų sunkiau sekti.
„Galima sakyti, kad vyriausybės veiksmai didina interneto raštingumą visuomenėje“, - sakė A.Koroliovas.