„Pasižiūrėkite – kiek jūs pirkėjų matote? Stovi vienos pardavėjos. Tuščia salė“, - liūdnai po pustuštę salę žvalgėsi pardavėja Larisa.
Ir iš tiesų – žvalgantis po salę galima nesunkiai suskaičiuoti prekiautojus ir pagalbinius darbuotojus – jų po salę siuva per dvidešimt. O pirkėjų dešimtą valandą ryto – tik trylika. Ir taip – visą dieną.
„Labai sumažėjo pirkėjų, nebeateina tiek daug kaip anksčiau. Nuo pat ryto turėdavome darbo, vakarais taip pat būdavo pirkėjų – žmonės po darbo užeidavo“, – pasakojo rūkyta žuvimi prekiaujanti Sigita. Skumbres, lašišų pynutes, saulažuves, riebžuves parduodančios moterys sako, kad nebeliko ir pirkėjų įvairovės. Turtingesnis pirkėjas, kuris žuvų turguje įsigydavo daug ir ne pačios pigiausios žuvies – vis rečiau užklysta.
Naujojo Klaipėdos turgaus prekiautojos išretėjusias pirkėjų ir pardavėjų gretas aiškina paprastai - emigracija: „Jaučiasi, kad žmonės išvažiuoja. Pažvelkite, prie šių vitrinų niekas nestovi – tuščios darbo vietos. Kai kurie išsigando kasos aparatų, kiti išsivažinėjo – užsidirbti prekiaujant žuvimi labai sunku.“
Klientus, anot prekiautojų, nuviliojo ir didieji prekybos centrai. Tačiau smulkiosios verslininkės čia pat mūru stoja už savo produkciją. „Pas juos tikrai nėra tokios šviežios žuvies kaip pas mus. Mes užsakinėjame po truputį, kiekvieną dieną, o prekybos centrai tonomis juk veža. Ir neaišku kiek laiko ta žuvis ten išbūna“, – savo parduodamas žuvis gyrė Larisa ir Sigita.
Vasarą – rūkyta, žiemą – šviežia
Vasarą populiaresnė yra rūkyta ir vytinta žuvis. Sigita su Larisa per vasaros mėnesius tikisi pagerėjimo. Šiltais savaitgaliais daugėja pirkėjų – žuvis perka atvykę poilsiautojai. Tačiau brangiausios žuvys, pavyzdžiui, rūkyti unguriai – perkami labai retai.
Rugpjūtis iš visų vasaros mėnesių – pats pelningiausias, tada Klaipėdoje lankosi daugiausiai vasarotojų. O juodžiausias metas – gegužė. Tuo metu visi žmonės mieste ir į žuvų prekyvietę neužsuka nė pasižiūrėti. Prasti ir sausio bei vasario mėnesiai – žiemą visada sumažėja rūkytos žuvies paklausa, labiau perkama šviežia.
Šviežios žuvies prekyba ir dabar apimta sąstingio. Prekiautoja Tatjana be ironijos balse sako, kad verslui „šakės“: „Nuo gegužės iki rugsėjo – šviežios žuvies pirkėjų galite net neieškoti. Tokiu metu kaip dabar prieš metus parduodavau žuvies už tris šimtus litų, o dabar tik už šimtą.”
Tatjana atvirauja: pagrindinis maistas giminėje – žuvis. Ji žuvies įsiūlo giminaičiams ir kaimynams – taip bando išvengti nuostolių. Bet jų vis tiek būna: „Pavyzdžiui šią lašišą pirkau už 300 litų, tačiau kartais parduodu ir už 250 litų. Esu priversta – kitaip suges“, - kalbėjo Tatjana.
Senajame Klaipėdos turguje padėtis dar blogesnė. Mažoje patalpoje – devyni prekiautojai ir penki besižvalgantys pirkėjai. Rūkyta žuvimi prekiaujanti Nijolė sako, kad jai baisu: „Šiandien penktadienis, o aš surinkau dar tik šimtą litų. Tenka nurašyti žuvį, niekas neperka, todėl sugenda.“
Rūkytos žuvies prekiautoja Jolanta penktadienį pardavė žuvų už 200 litų. Ketvirtadienį – už 91 litą: „Per dvidešimt metų tokio sunkmečio dar nėra buvę. Buvo sunkių laikotarpių, bet dabar baigiame iš proto išeiti. Jeigu atėjęs pirkėjas vienu sykiu nuperka tris karšius – tai mums net rankos ima virpėti.“
Prekiautoja sako išmetanti labai daug produkcijos. Jau dabar yra paruošusi dėžę sugedusių žuvų. „Atrodo po tiek nedaug užsisakai – po du, tris kilogramus ir tų pačių neparduodi. Karšto rūkymo žuvį virpančiomis rankomis pasiimame – kad tik parduotume. Tokių baisių metų nėra buvę – trys žmonės išėjo. Argi žmogus, jeigu būtų gera situacija, mestų darbą? Tikrai ne. Dirbame nuostolingai, labai sunku išsilaikyti.”
Naujojo turgaus direktoriaus pavaduotoja Zinaida Karpalo lrytas.lt patvirtino - palyginti su praėjusiais metais tikrai sumažėjo prekeivių žuvimi. Prekybininkų gretos praretėjo ne tik žuvų, bet ir kituose skyriuose. Anot Z.Karpalo, iš 42 žuvų skyriuje esančių vitrinų užimta tik 70 procentų. Apytiksliai prekiautojai paliko 12 vitrinų – vieni veiklą sustabdė dėl nuostolingos prekybos, kiti išėjo atostogų.
Klaipėdos Senajame turguje žuvies prekiautojų vitrinų – tik dvylika. Todėl Klaipėdos Senojo turgaus direktoriaus pavaduotoja Liudmila Kozlova tvirtino, kad visos žuvies prekiautojų vitrinos visada buvo užimtos, bet iš darbo pasitraukė keletas prekeivų: „Pas mus mažai vietų, bet kelios vietos liko tuščios, kai reikėjo įsigyti kasos aparatus.“ Tiesa, nuomos mokestį prekybininkai kol kas įstengia susimokėti laiku. Anot direktoriaus pavaduotojos, prekybininkai stengiasi nevėluoti nė dienos.