Atlyginimas už gerą darbą Vokietijoje – ne tik pinigai, bet ir seksas (nuotraukos)

Žinia, kad ERGO bendrovė prisipažino garsiosiose Gelerto pirtyse Budapešte kaip paskatą organizavusi sekso vakarėlį daugiausia paslaugų pardavusiems savo darbuotojams, gegužės viduryje nuskambėjo ir Lietuvoje.

„Mūsų padalinio HMI (Hamburger Mannheimer Insurance) darbuotojai kaip paskatą 2007 metų birželį gavo kelionę į Budapeštą. Tyrimas parodė, kad vakarėlyje dalyvavo maždaug 20 prostitučių”, – buvo priversta pripažinti ERGO atstovė.

Tiesa, pati draudimo bendrovė pasmerkė tokį savo darbuotojų skatinimą ir pavadino jį nepriimtinu. ERGO atstovai taip pat skubėjo pareikšti, kad vakarėlį organizavę žmonės čia jau nebedirba.

Tačiau skandalo numalšinti jau nebepavyko. Vokietijos dienraščiai netrukus paskelbė ir daugiau detalių – esą svečiai su moterimis galėjo eiti į tame pačiame sveikatingumo centre esančias lovas ir „daryti, ką tik nori”.

„Po kiekvieno tokio atsiskyrimo moterims būdavo dedamas antspaudas ant rankos, kad būtų galima suskaičiuoti, kiek kartų kiekviena jų buvo pasišalinusi”, – buvo cituojami vieno šio pasilinksminimo svečių žodžiai.

„Moterys buvo su raudonomis ir geltonomis riešinėmis, – pridūrė jis. – Viena grupė buvo šeimininkės, o kitos galėjo išpildyti visus jūsų norus. Taip pat buvo moterų su baltomis riešinėmis, tačiau jos buvo skirtos tarybos nariams ir geriausiems pardavimo skyriaus atstovams.”

Tačiau ir tai buvo tik akių atvėrimo vokiečiams pradžia. Mat žiniasklaida netruko rasti prostitučių, kurios nė nemanė slėpti, kad tokiuose vakarėliuose joms tenka dalyvauti ne taip jau retai. Ir ne kur nors užsienyje, o savo šalyje – Vokietijoje.

„Sekso orgija – darbuotojams skatinti? Kodėl gi ne? Jei nuo to nukenčia draudimo bendrovės klientai, tai tikrai blogai.

Bet šiaip nėra ko čia moralizuoti”, – kodėl kilo skandalas, nesupranta Monique vardu prisistačiusi prostitutė.

Pradėdama šneką apie seksą, kaip darbuotojų skatinimo priemonę, ši 32 metų moteris užgesina cigaretę. Ji tvirtina pati ne kartą buvusi užsakyta dalyvauti bendrovių vakarėliuose.

Moteris niekuo nesistebi ir nelabai supranta, kodėl stebisi ar net piktinasi kiti.

O minėti vakarėliai esą visada vyksta pagal tą pačią schemą. Iš pradžių dalyviai apsimeta esą nustebę, po to drovisi, tikina esą atsparūs moterų vilionėms, atsiprašinėdami rodo vestuvinius žiedus, tačiau išgėrę kelias taures paslepia žiedus švarko kišenėje ir tampa tiesiog nevaldomi.

„Be tos įžangos galima ir apsieiti, juk laikas – pinigai”, – dalykiškai sako Monique.

Pasak jos, vakarėliui baigiantis vyrai dar ilgai laikosi įsikibę prostitutės sijono, niekaip negalėdami atsitraukti. Ir įkyriausi visuomet tie, kurie iš pradžių labiausiai drovėjosi.

Monique – ne vienintelis berlynietės slapyvardis. Kartais ji pasivadina Isabel, kartais – Vivian: priklauso nuo to, ar vaidina elegantišką moterį, ar kokį kitą tipažą.

Patraukli moteris vešliais tamsiais plaukais ir užkrečiama šypsena su blizgančiu deimančiuku ant danties neslepia šiek tiek dirbtinai pagražinusi savo kūną. Nors jos krūtinė taip pat kiek padidinta, darbovietėje ji laikoma natūralia. Monique tuo labai didžiuojasi.

„Prostitucija – tai paslauga”, – įsitikinusi ši berlynietė. Ir šiame versle svarbios kategorijos.

Klientai puikiai žino, kokios moters nori: mažos ar aukštos, smulkios ar apkūnios, blondinės ar brunetės, taip pat natūralios ar dirbtinės.

Krūtinės dydis yra itin svarbus – devyniais iš dešimties atvejų klientai reikalauja tam tikro dydžio.

Monique nedalyvavo vakarėlyje Budapešte. Bet ji linksmino bendrovių darbuotojus Potsdame, Meklenburgo žemėje ir prie Baltijos jūros – viešbučiuose ir vasarnamiuose.

Iki šiol ji sutikdavo „daugmaž prisižiūrinčius vyrus” ir nė vieno neatstūmė.

„Tokie vakarėliai apsimoka – organizatoriai skiria nemažą biudžetą, o mums gera prasiblaškyti, juk kūną naudojame ne taip intensyviai kaip paprastai”, – pripažįsta Monique.

„Daugelis didesnių bendrovių turi specialų biudžetą, iš kurio apmokamos tokios kelionės, – šie pinigai paprastai nerodomi buhalterijos knygose”, – šalies verslo užkulisius atskleidžia ir žinoma Vokietijos viešnamių šeimininkė Felicitas Schirow.

Ši 53 metų moteris sekso versle – jau 40 metų. 1997 metais ji atidarė „Cafe Pssst” – pirmąjį Vokietijos viešnamį, turintį licenciją.

„Man šitas atvejis draudimo bendrovėje – pats normaliausias dalykas. Būtent draudimo kompanijos mėgsta švęsti užsakydamos į vakarėlius iškviečiamas moteris. Aš stebiuosi nebent biudžetu”, – aiškina F.Schirow.

Biudžetas iš tiesų tą kartą buvo įspūdingas. ERGO atstovai pripažino, kad kelionei į Budapeštą buvo išleista net 300 tūkst. eurų, o pati sekso orgija kainavo 83 tūkst. eurų.

Gelerto pirtyse, kurios buvo pastatytos dar XVII amžiuje, liejosi šampanas, buvo patiekta kitų skanėstų, specialiai atgabentos lovos su užuolaidomis, garantuojančiomis bent šiek tiek privatumo. Dalyviai pasakojo, kad vakarėlis buvo puikiai organizuotas.

Tačiau kai ko nors imasi tokio lygio bendrovės, visada būna panašiai.

O jei kelionės į užsienį surengti nepavyksta, tada organizuojamas apsilankymas viešnamyje arba naktiniame klube.

Kuo, be kūniškų malonumų, bendrovių darbuotojams dar išskirtiniai tokie vakarėliai?

„Žmonės įgyja bendrą paslaptį ir patiria bendrą išgyvenimą. O jeigu vaisius dar ir uždraustas, jis suvienija kolegas, bet kartu atveria kelius šantažui”, – teigia Monique.

Nenuostabu, kad prie įėjimo į Gelerto pirtis vakarėlio dalyviai buvo tikrinami griežčiau negu oro uoste: mobilieji telefonai, fotoaparatai ir vaizdo kameros buvo laikinai konfiskuoti.

F.Schirow tvirtina, kad tokiuose bendrovės vakarėliuose vyrai pasisemia pasitikėjimo savimi – kaip ir lankydamiesi viešnamyje.

„Malonumui patirti vyrams prostitučių nereikia – jie puikiausiai gali pasitenkinti patys. Vyrams svarbiau pripažinimas, kurį jie patiria, kai moteris parodo, kad jai patinka būti su juo”, – analizuoja ilgametę prostitucijos verslo patirtį turinti moteris.

O ką daryti tiems vyrams, kurie atsiduria tokiame vakarėlyje, bet vis dėlto nelinkę eiti į kambarį su prostitute?

F.Schirow neslepia, kad taip gali būti. Ji netgi spėja, kad vakarėlis Gelerto pirtyse galėjo būti staigmena į Budapeštą pakviestiems bendrovės darbuotojams.

Tačiau prostitucijos verslo senbuvė tvirtina, kad net ir tokiu atveju bandos jausmui galima atsispirti, o prostitutės pačios ant kaklo nesikabina: nenori – ir nereikia.

„Cafe Pssst” Berlyne taip pat galima atsistojus prie baro tiesiog išgerti alaus, atsisakant merginos, kviečiančios į kambarį. Bet kas ateina į viešnamį, paprastai žino, kur eina.

Gali būti, kad Budapešte buvo dar vienas svarbus aspektas: vyrai jautėsi saugūs, nes moterys nemokėjo vokiškai.

Anot Monique, užsieniečių, nemokančių vokiškai, dažniausiai prašo garsūs vyrai, tikėdamiesi likti neatpažinti.

Tiesa, baimė, kad išaiškės šių garsenybių polinkiai, esą visai nepagrįsta: tarpusavyje vokietės prostitutės kalbasi apie viską, bet viešumoje profesionalės paprastai laiko liežuvį už dantų.

Vokietijos šeimos ministerijos duomenimis, šalyje dirba apie 400 tūkst. prostitučių. Šį skaičių pateikia ir „Hydra” – prostitučių pagalbos organizacija, veikianti Berlyne.

Kad uždirbtų, kiekviena prostitutė kasdien turėtų aptarnauti bent keletą vyrų.

Taip skaičiuojant tampa aišku, kad milijonas ar net daugiau vyrų kasdien naudojasi prostitučių paslaugomis. Tik niekas neprisipažįsta.

Tiesa, neprisipažįsta tik viešai. Tyrimai rodo, kad Vokietijoje 75 procentai vyrų bent kartą lankėsi pas prostitutę.

Nuo 2001 metų prostitucija Vokietijoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos šalių, legali. Prostitutės gali apsidrausti socialiniu draudimu, jos turi teisę į darbo sutartį ir senatvės pensiją. Tačiau perkamas seksas Vokietijoje vis dar tabu.

„Seksas, kaip paskata ar kyšis versle ir politikoje, nesuderinamas su vokiečių vertybėmis.

Vadybininkas, perkantis moteris ir švenčiantis viešnamyje, Vokietijoje nėra gerbiamas. Ypač tada, kai moterys skirstomos į klases ir „panaudojus” antspauduojamos lyg veršienos gabalai skerdykloje”, – visa tai ne kokių nors moralizuotojų, o paprastų šalies žmonių reakcija.

Vokietijos interneto forumų komentatorius būtent prostitučių rūšiavimas Budapešte papiktino labiau nei pati sekso orgija. Tiesa, pripažinti, kad tokie dalykai įprasti, drįsta nedaugelis.

„Pas mus tokių dalykų nebūna. Gali būti, kad vyrai po vakarėlio eina į viešnamį, bet kad bendrovė organizuotų ir apmokėtų sekso orgiją, tikrai nebuvo”, – anonimiškai kalbėdamas su žurnalistais piktinosi kitos draudimo įmonės darbuotojas.

Bet slapukauti linkę ne visi.

„Pastarasis atvejis tikrai nėra išimtis – tik labai kruopščiai organizuotas, todėl neįprastas.

Bet po kiekvienos mugės matyti, kad apsilankymas viešnamyje taikomas kaip paskata”, – teigia bendrovės Eventmanager.de vadybininkas Klausas J.Eisneris.

Pasak jo, pasiekus tam tikrą lygmenį, darbuotojams arba klientams atsilyginti pinigais nebeįmanoma. Kita vertus, ne piniginės paskatos taikomos ne tik aukštą padėtį hierarchijoje užimantiems vadybininkams. Tiesiog skirtingi darbuotojai ir skatinami skirtingai.

Štai pirkimo ir pardavimo skyrių vadovai, darbuotojai, prekybininkai ar prekybos partneriai bei žurnalistai dažnai skatinami kelionėmis, daiktais ar potyriais. O automobilių pramonės darbininkai, technikai arba inžinieriai – tik pinigais.

Tad lieka vienas klausimas: jeigu bendrovių darbuotojai vyrai skatinami sekso orgijomis, kuo paskatinti darbuotojas moteris?

Problema, pasirodo, ne vien tokia.

„Neįprastos paskatos visada slepia kieno nors interesus. Ir todėl jas galima vadinti korupcijos atmaina.

O kai skatinama prostitucija, atsiranda dar vienas papildomas aspektas – galimybė šantažuoti tą, kuris naudojasi paslaugomis, taip pat tą, kuris užsakė ir apmokėjo vakarėlį”, – tvirtina renginių organizavimo bendrovės „Madonna” direktorė Mechthild Eickel.

* HMI sekso orgija, nors ir surengta prieš ketverius metus, gerokai atsirūgo bendrovei ERGO.

* Siekdamas, kad žala įvaizdžiui būtų kuo mažesnė, draudimo koncernas sustabdė reklamos kampaniją, kurios šūkis buvo „Mes visai kitokie”.

* Tuo tarpu Dortmundo futbolo klubo treneris Jürgenas Kloppas pareiškė nebereklamuosiąs koncerno.

* Bendrovė taip pat buvo priversta atšaukti geriausių pardavėjų kelionę į Monaką.

* Gali būti, kad koncernui teks turėti reikalų su mokesčių inspekcija. Mat paaiškėjo, jog 83 tūkst. eurų kainavusi sekso orgija buvo įrašyta į bendrovės išlaidų skiltį, taigi neapmokestinta. O tai reiškia, kad ERGO vadybininkai linksminosi ir už mokesčių mokėtojų pinigus.