Stilingoje Europoje iš lietuvių, matyt, niekas nesitiki, kad jie gali sukurti ką nors išskirtinio, nebent čia rastųsi pigios darbo jėgos arba galimybė nebrangiai gaminti kokybiškus produktus.
Tačiau išaugus gamybos išlaidoms apie pigumą neverta nė svajoti. O ir ambicijos neleistų pasaulio stebinti pigiais produktais.
Jungtiniame stende „Lithuanian Design Block” Niujorko parodoje darbus pristatė penkios kompanijos: „Sedes Regia”, dizaineris Dalius Razauskas („Kitaip”), Audronė Vrubliauskienė-Vėtra („X Plok”), Interjero dizaino grupė ir „Contra Design House”.
Amerikiečiams jie demonstravo gaminius, kurių dauguma Lietuvoje jau matyti ne vienoje parodoje. Tai dešros ilgį matuojanti pjaustymo lentelė, dydį ir spalvas keičiantis kilimas, popieriniai rašikliai ir iki 120 kilogramų išlaikanti kartoninė kėdė, elegantiški atšvaitai, derantys net prie vakarinių drabužių. Taip pat šviestuvai, kuriuos galima sukurti iš savo šeimos nuotraukų.
– Kaip jautėtės Niujorke tarp kitų 2000 parodos dalyvių? – „Lietuvos rytas” paklausė išvykos į parodą organizatorės Eglės Opeikienės.
– Tiesiog puikiai! Mūsų nemažas 50 kvadratinių metrų stendas atrodė gražiai ir originaliai.
Sulaukėme daugybės komplimentų iš organizatorių, lankytojų ir žurnalistų.
Parodoje buvo daug įdomių stendų, tačiau dar daugiau, švelniai tariant, keistokų dalyvių.
Sunkiai suvokiama, kaip atmestinai kai kurie jų įrengė stendus ir ten demonstravo neaiškius, nežinia kam skirtus gaminius.
Tokie baldai Lietuvoje buvo kuriami prieš 15–20 metų.
– Kas tapo lietuvių stendo žvaigžde?
– Vienareikšmiškai – Naurio Kalinausko sukurtas kilimas. Kiekvienas, įsigijęs šį kilimą dėlionę, pats gali sukurti jo dizainą, pasirinkti spalvą ir dydį.
Paskutinę parodos dieną neturėjome nė vieno gabalėlio kilimo.
O viena viešųjų ryšių kompanija iš Manhatano taip susižavėjo „Sedes Regia” sofa „Alien”, kad pažadėjo mums, jog baldą padovanos kokiai nors įžymybei.
Dabar jau svajojame, kad mūsų sofa atsidurs, pavyzdžiui, Lady Gagos namuose.
Tai būtų išties puiki lietuviško gaminio reklama.
Į Niujorką važiavome ieškoti klientų, ir dabar jau galime pasakyti, kad mums pasisekė. Namo neparsivežėme nė vieno gaminio, viskas liko Amerikoje – parduotuvėse, dizaino studijose, ten, kur jie bus matomi ir vėliau parduodami.
Kai kūrėjai sulaukia pripažinimo, jiems užauga sparnai, ir tai yra nuostabu. Grįžę jie dar labiau pasineria į kūrybą.
– Amerikiečiai negarsėja subtilumu, dažnai jų namai užversti nenusakomo stiliaus baldais ir aksesuarais.
Ar tai, kad penkias dienas parodoje buvo sausakimša, rodo, jog keičiasi jų požiūris į aplinką?
– Matyt. Geriems dizaineriams ten dar labai daug darbo.
Kartais atrodo, kad viskas, kas atkeliavę iš Europos, amerikiečiams asocijuojasi su kokybe, geru skoniu ir estetika.
Smagu, kad ir mūsų darbai buvo gerai įvertinti.
Jau praėjusią savaitę iškeliavo pirmasis mūsų krovinys į Jungtines Valstijas – vienoje Manhatano parduotuvių bus prekiaujama kilimais dėlionėmis. Susirašinėjame ir su Niujorko šiuolaikinio meno muziejumi MoMA.
Čia buvo susidomėta dizainerio Juozo Brundzos sukurta pjaustymo lentele. Kelių mūsų darbų prašo San Fransisko dizaino muziejus.
Tačiau visus viščiukus po parodos suskaičiuosime rudenį, dar vyksta daug derybų.
Paprastai tarptautinių parodų rezultatus aš skaičiuoju po 12–18 mėnesių.
Dabar didžiausias mūsų galvos skausmas – daiktų transportavimas. Kol nukeliauja iki JAV, jų kaina išauga beveik dvigubai.
– Ir jie tampa per brangūs netgi užsieniečiams?
– Tiesa. Todėl aktyviai ieškome būdų ir kelių, kaip pigiau nugabenti gaminius nedidelėmis siuntomis.
Pavyzdžiui, iš kai kurių Europos Sąjungos šalių į Ameriką siųsti daiktus kainuoja kur kas pigiau nei iš Lietuvos. Nors mūsų pirkėjas visada ieško išskirtinio daikto, jam netinka tai, ką turi visi aplinkui, netgi tokie žmonės nenori permokėti.
Didžiausia dizaino paroda JAV
Tarptautinėje šiuolaikinių baldų ir dizaino parodoje ICFF Niujorke buvo apie 2000 dalyvių. Daugiausia – iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, bendrus (vienijančius kelias kūrėjų kompanijas) stendus turėjo Vokietija, Ispanija, Austrija, Japonija. Džiugu, kad tarp jų – ir Lietuva.
Mūsų stende buvo demonstruojami baldai, šviestuvai, inovatyvūs interjero aksesuarai ir kiti gaminiai. Dizaino studija „Contra Design House” demonstravo pjaunamos dešros ilgį matuojančią lentelę, dydį ir spalvas keičiantį kilimą, popierinį tušinuką ir kartoninę kėdę, išlaikančią iki 120 kilogramų, magnetines taupykles ir atšvaitus, derančius net prie vakarinių drabužių.
„Sedes Regia” rodė ir naujus, ir jau žinomus Jono Jurgaičio sukurtus baldus – rafinuoto dizaino minkštasuolį „Alien”, labiau klasikinį stilių primenančią sofą „Venus”, fosiliją „Luu”, pagamintą naudojant aukštąsias technologijas, ir dvivietį supamąjį krėslą „Ops”, skatinantį vyrus grįžti namo anksčiau.
Baldų dizaino įmonė „Kitaip” į Niujorką vežė dizainerio Daliaus Razausko masažuojamąsias kėdes „Pirst”, baroko stiliaus paveikslą-spintelę ir auksinį staliuką-konsolę.
Naują įvairaus pritaikymo galimybėmis stebinančią šviestuvų kolekciją „X Plok” pristatė Audronė Vrubliauskienė-Vėtra, o Interjero dizaino grupė rodė plasnojančią širmą-užuolaidą „Drape”, sukurtą dizainerio Giedriaus Arbačiausko.