Deficitu tampa net ir vilna

Vilnonis smokingas – 749 litai, pusvilnonis – 670 litų. Vilnonis kostiumas – 540 litų, pusvilnonis švarkas – 340 litų. Tiek birželio pradžioje kainavo „Lelijos” pasiūti vyriški drabužiai.

Tačiau jau po poros mėnesių už kostiumus vyrams teks mokėti daugiau. Vilna brangsta visame pasaulyje. Kainų pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos.

„Maždaug prieš pusantro mėnesio Vokietijoje užsakėme kostiumams pusvilnonio audinio. Tuomet už jo kvadratinį metrą buvo prašoma 7 eurų.

Ką tik gavome jį: už kiekvieną audinio metrą jau turėjome sumokėti po 10 eurų”, – sakė siuvimo fabriko „Lelija” generalinė direktorė Genė Zavedskienė.

Visa tai netruks pajusti vartotojai. Iš birželį nupirktų audinių pasiūti drabužiai į parduotuves pateks maždaug po poros mėnesių, todėl rugsėjį drabužių pirkėjams teks atsinešti storesnes pinigines.

„Dar labiau negu kostiumai pabrangs paltai, nes liko labai mažai tekstilės įmonių, gaminančių jiems vilnonius audinius.

Tos, kurios išsilaikė rinkoje, smarkiai kilstelėjo kainas”, – įspėjo G.Zavedskienė.

Jonavos įmonė „Namų tekstilė” savo gaminius pabrangino metų pradžioje. Įmonė audžia apklotus iš Naujojoje Zelandijoje auginamų avių vilnos.

Jų kainos, palyginti su pernykštėmis, šiemet šoktelėjo maždaug 30 proc.

„Vilnos kaina labai sparčiai stiebiasi į viršų. Neįmanoma numatyti, kada tai baigsis.

Pasirašant sutartis su mūsų gaminių pirkėjais sunku derėtis dėl didesnės kainos. Bet kitos išeities nėra”, – apgailestavo „Namų tekstilės” direktorius Žydrūnas Raudys.

Sunkmetis sudarkė nusistovėjusias siuvėjų ir audinių tiekėjų bendradarbiavimo tradicijas. Dabar užsakytų prekių siuvėjams tenka laukti ne vieną ar dvi savaites, kaip būta anksčiau, bet mėnesį ar du.

„Europos tiekėjai nebekaupia atsargų. Tai per daug rizikinga.

Dabar audinius gauname tiesiai iš gamyklų, todėl užsakymų tenka palaukti ir porą mėnesių. Per tą laiką kainos pasikeičia.

Be to, tiekėjams tenka mokėti iš anksto: dalis pinigų sumokama pateikiant užsakymą, likusi – atsiimant prekes”, – aiškino G.Zavedskienė.

Dariaus Vilnonio įmonė „Midara” Baltijos šalių rinkai tiekia įvairaus pluošto ir įvairių gamintojų siūlus, tarp jų – ir suverptus iš merinosų vilnos. Šiuo metu perkant šiuos siūlus internetu iš „Midaros” verslo partnerių tektų mokėti apie 9–10 litų už 50 gramų.

„Vilnos pasiūla smarkiai sumažėjo pernai rudenį.

Trūksta ne tik merinosų vilnos, bet ir kitų žaliavų”, – sakė „Midaros” rinkodaros vadovas Tomas Gritėnas.

Jo nuomone, augančiai vilnos paklausai įtakos turėjo ir besikeičiančios mados tendencijos.

„Prasidėjus sunkmečiui žmonės ėmė labiau vertinti natūralumą. Siuvėjo pasiūti ar mezgėjo numegzti drabužiai tapo išskirtiniai: jų paklausa išaugo.Tačiau, kaip ir kiekviena mada, pastaroji taip pat turėtų netrukus atslūgti”, – vylėsi T.Gritėnas.

„Avininkystes verslas Lietuvoje pamažu atsigauna. Pastaruoju metu juntama padidėjusi vilnos paklausa.

Atsiranda pirkėjų, kurie superka po toną ar net daugiau. Tačiau didžiuosiuose – Šeduvos „Gardų” avininkystės ūkiuose vilna jau išpirkta.

Pirmieji jos pirkėjai pasirodė pernai, kiti – šiemet. Už kilogramą neplautos vilnos jie moka 2,5–3 litus.

Išplauta, surūšiuota vilna kainuotų brangiau, bet nei Lietuvoje, nei Latvijoje ar Estijoje vilnos plovyklų nėra. Baltarusijoje veikia jų keletas, yra ir Lenkijoje, bet ir tos – apverktinos būklės.

Mums patiems rinkti vilną iš visų avių augintojų Lietuvoje ir gabenti ją į plovyklas užsienyje neverta. Išlaidos būtų didesnės nei nauda.

Vietos gamintojai, kurie perka iš ūkininkų vilną, veja siūlus ir jais dažniausiai prekiauja turgavietėse. Arba siuva vilnones antklodes ir kemša pagalves.

Merinosų avių vilna ypač švelni, todėl ir jos paklausa pasaulyje didelė. Lietuvoje dėl netinkamų gamtos sąlygų šių avių neauginame. Vienas ūkininkų bandė tai daryti, bet vėliau bandą išnaikino.”

* Avių bandos mažėja, o vilnos paklausa didėja, ypač Kinijoje, į kurią gamybą iš Europos yra perkėlusios daugybė tekstilės įmonių.

* Didžiausia vilnos eksportuotoja yra Australija. Joje pagaminama apie 20 proc. visos pasaulio vilnos.

* Birželio pradžioje kilogramas jos Sidnėjaus, Niukaslo, Melburno, Lonsestono aukcionuose vidutiniškai kainavo 14 Australijos dolerių (apie 35 litus). Tai – aukščiausia kaina nuo 1988-ųjų.

* Svarbiausia priežastis, lėmusi kainų šuolį, yra mažėjanti jos gamyba. Avis auginančių ūkininkų nebetenkina gaunamos pajamos. Daugelis jų atsisakė avininkystės ir ėmėsi pelningesnių ūkio šakų, pavyzdžiui, pradėjo auginti sojas ar įkūrė pienininkystės ūkius.

* Australijoje per pastaruosius dešimt metų vilnos gamyba sumažėjo perpus: nuo 670 mln. kilogramų 1999 metais iki 343 mln. kilogramų 2009-aisiais.

* Iš Australijoje auginamų merinosų veislės avių vilnos dažniausiai audžiami audiniai kostiumams.

* Prognozuojama, kad vyriški kostiumai visame pasaulyje rudeniop pabrangs maždaug 10 proc. Neišvengiamai brangs ir viršutiniai vilnoniai drabužiai – paltai, puspalčiai.