Nors per krizę pinigų turintys klientai graibste graibstomi, per metus Raimundas ir Inga Sidriai sulaukė vos dviejų pasiūlymų pirkti vieno aukšto namą.
Vienas statinys jiems priminė tvartą, kitas buvo per brangus.
Antropologo ir sociologo diplomus turintis R.Sidrys stebisi, kiek daug Lietuvoje pastatyta nepraktiškų namų.
„Gal žmonės taip ilgai gyveno ankštuose butuose, tad dabar nori mažo dvaro.
Statybininkai jiems tokius namus ir siūlo”, – svarstė jis.
Name – kur kas saugiau
Namo prie Vilniaus paieškas šeima pradėjo dar JAV.
Nutarę grįžti į Lietuvą, tam Sidriai ruošėsi pusę metų: pardavė namą Kalifornijoje, į konteinerį sukrovė 2 tonas daiktų ir kiekvieną dieną skaitė skelbimus lietuviškuose interneto puslapiuose.
Jie tiksliai žinojo, kokio nori būsto.
Gyvenimas nuosavame name jiems atrodo saugesnis, patogesnis ir privatesnis nei daugiabutyje.
Amerikos lietuviai buvo girdėję, kad dažnai daugiabučių gyventojai savavališkai bando keisti radiatorių sistemą ir todėl vienuose butuose būna šilčiau, o kituose – šalčiau. Be to, Sidriai nenorėjo kasdien girdėti kaimynų keliamo triukšmo.
Vaizdas pro langą – nesvarbu
Taigi dar būdami Kalifornijoje jie nutarė pirkti vieno aukšto nedidelį namą.
61 metų R.Sidrys baiminosi, kad senstant jam bus sunku nuolat laipioti laiptais. Be to, klimatas keičiasi, žiemos gali dar labiau atšalti, o plokščioje erdvėje šiluma cirkuliuoja racionaliau.
Vieno aukšto namas pigesnis, nes nereikia laiptų, stoglangių ir sudėtingų vandentiekio įrenginių, keliančių vandenį į antrąjį aukštą.
Namas turėjo būti nedidelis – 100 kvadratinių metrų ploto arba truputį didesnis.
Sidriai norėjo svetainės, dviejų miegamųjų ir bibliotekos, kuri esant būtinybei virstų svečių kambariu.
Lietuviškų standartų neatitiko ir noras turėti mažą sodą, kurį būtų lengva prižiūrėti. Iš JAV grįžę lietuviai sulaukė daugybės pasiūlymų įsigyti sodybą prie ežero ar miško, bet dėl saugumo norėjo už sodo tvoros turėti kaimynus, o rūpintis dideliu sklypu neturėjo laiko.
Tokie norai JAV nebūtų nieko nustebinę, tačiau Lietuvoje nekilnojamojo turto agentai kalbėjo tik apie nuostabius vaizdus pro langą, o ne apie patį namą, o po to dingdavo.
Per bjaurus ir per brangus
Per aštuonis mėnesius šeimai iš JAV buvo pasiūlyti vos du vieno aukšto namai prie Vilniaus.
Pirmasis buvo dar nebaigtas ir Sidriams priminė tvartą arba paguldytą cisterną.
Antrasis buvo per brangus. Pardavėjas prašė 600 tūkstančių litų ir žadėjo kainą nuleisti.
Tačiau bankas, kuriam šis būstas buvo įkeistas, neleido parduoti pigiau. Šis namas dar ir šiandien siūlomas už tą pačią kainą.
Sidriai sulaukė daug pasiūlymų pirkti namą, pastatytą sodininkų bendrijoje. Tačiau juos supantys sklypai jiems pasirodė per maži, gyventi šalia palaikių trobelių nesinorėjo, išgąsdino ir neasfaltuoti keliai. Jų apskaičiavimu, įsikūrus tokiame name mašinos remonto išlaidos iš karto padidėtų.
Rinktis nebuvo iš ko. Nekilnojamuoju turtu prekiaujančių bendrovių agentai vis kartojo: naujos statybos vieno aukšto namų Lietuvoje beveik nėra.
Tokį namą dar būtų galima rasti prie Klaipėdos, tačiau netoli Vilniaus ar Kauno jų nėra.
Kainos neatitiko kokybės
Dar JAV pradėjusi ieškoti namo Lietuvoje 41 metų Inga Sidrys nustebo išvydusi parduodamų pastatų kainas.
Tuo metu JAV siautėjo ekonominis sunkmetis, tad visi parduodami namai pigo kone kasdien. Tuo tarpu Lietuvoje kainos per tuos metus beveik nekito. Būsto kainos ir kokybės neatitikimas Lietuvoje buvo akivaizdžiai didesnis nei JAV.
Dar labiau moteris apstulbo jau atvykusi į Lietuvą. Daugybė skelbimų siūlė pirkti įrengtą namą, o nuvykus pasižiūrėti paaiškėdavo, kad jis net nebaigtas statyti.
JAV tokios akivaizdžiai klaidinančios informacijos būsto skelbimuose nebūna.
Būstų agentai – įspūdingi
Lietuvoje gimusiai ir už Amerikos lietuvio ištekėjusiai I.Sidrys labai patiko jauni nekilnojamojo turto agentai.
Jie žino, kaip sudominti klientą, moka parodyti jam namą ir ima suvokti, kad reikia siūlyti būstą pagal kliento poreikius. Tik gaila, kad Lietuvos būsto rinka labai maža ir rinktis beveik nėra iš ko.
Ypač atkakliai dirbo viena agentė. Ji labai stengėsi rasti Sidriams namą ir daug kartų savo automobiliu vežiojo parodyti parduodamų pastatų, bet taip ir nerado tinkamo.
Nenori gyventi prie miško
Per tą laiką šeima aštuonis kartus kraustėsi iš vienų pažįstamų pas kitus, nes vis tikėjosi jau kitą savaitę įsigyti namą. Už konteinerio su atsigabentais daiktais saugojimą teko mokėti nemažus pinigus kiekvieną mėnesį.
Tad Sidriai nutarė patys ieškoti sklypo ir statytis namą.
Iš pradžių jie ketino statytis namą pagal Amerikoje paplitusį modelį.
Ten paskelbusi apie statomą gyvenvietę statybos bendrovė iš pradžių pastato kelis skirtingų tipų namus.
Pirkėjas išsirenka labiausiai patikusį pavyzdį, nusiperka toje vietoje sklypą ir netrukus gali kraustytis į naująjį būstą. Tačiau Lietuvoje tokios praktikos nėra.
Sidriai sulaukė daugybės pasiūlymų statytis namą prie miško.
Antropologas stebisi, kad Lietuvoje miškas – beveik šventas dalykas.
Lietuviai nori žūtbūt išlaikyti dešimties tūkstančių metų tradiciją ir gyventi prie miško.
Sklypai į šiaurę nuo Vilniaus lietuviams netiko – kelis kartus jie ten buvo įstrigę transporto spūstyse. Vadinasi, ta kryptimi bus vis sunkiau važiuoti piko valandomis.
Statybininkai pažino stilių
„Jūs norite amerikietiško namo? Mes patys dirbome Kanadoje ir galime jums tokį pastatyti”, – galų gale išgirdo Sidriai, išdėstę statybininkams savo pageidavimus.
Tai buvo vienintelė bendrovė, kuri ne erzino plepalais apie savo galimybes, o klausėsi jų.
Sidriai jau buvo pradėję braižyti būsimo namo planą.
Statybininkų atsiųstas konstruktorius pasiūlė tik šiek tiek jį pataisyti.
Jo nenustebino net kolonos su portiku, kurių ties įėjimu pageidavo R.Sidrys.
Diskusijos vyksta tik dėl medžiagų, iš kurių kolonos bus padarytos.
Šiais metais R.Sidrys Vilniaus universitete skaitė paskaitas apie senovės Romos kultūrą, tad nenuostabu, kad jo nupieštame projekte daug romėnų architektūros bruožų.
Amerikietiško stiliaus namas turėtų būti pastatytas lapkritį.
Vieno aukšto namų rinkoje nėra
Aušra Mokrikienė
Nekilnojamojo turto agentūros „Remax centras” agentė
„Šiuo metu tikrai neturėtume ką pasiūlyti Sidriams. Tokio užsakymo patenkinti beveik neįmanoma. Žinau tik vieną sandorį, kai buvo parduotas vieno aukšto naujos statybos namas.
Lietuvoje neįprasta statyti vieno aukšto namų. Mūsų šalies įstatymai neleidžia užstatyti savo sklypo tiek, kiek nori, visur ribojamas sklypo užstatymo plotas. Vieno aukšto name gali išdėstyti visas patalpas tik tuomet, jei turi 20–30 arų sklypą, todėl lietuviai stato dviejų aukštų namus.
Tokios jau mūsų tradicijos. Tik dabar žmonės pradėjo skaičiuoti, bet kol šildymas nebuvo toks brangus, visi norėjo kuo didesnio ir kuo aukštesnio namo.”
Užsakovams namą pastatys per 4 mėnesius
Rokas Radvilavičius
Bendrovės „Bukra LT” direktorius
„Per metus Lietuvoje pastatome 10–15 amerikietiško stiliaus namų. Mūsų klientai – dažniausiai užsieniečiai. Iš pradžių veždavome iš Kanados surenkamus namus ir juos čia komplektuodavome, bet jau dešimt metų statome namus iš europietiškų žaliavų, bet pagal amerikietišką technologiją. Taip daug pigiau, be to, nereikia laukti, kol krovinys atplauks.
Kas ta amerikietiška technologija? Tai – racionaliau panaudotos medžiagos ir geresnis kokybės bei kainos santykis. Į amerikietiško namo sąvoką įeina ir kitoks požiūris į klientą.
Žmogus pats sprendžia, ko jam reikia, o mes projektuojame pagal jo pageidavimus. Galime pastatyti įvairiausių stilių namus, su kolonomis – taip pat. Namą pastatome per 3–4 mėnesius.
Puikiausiai žinau Sidrių istoriją. Jų pageidavimai tikrai nebuvo kuo nors išskirtiniai. Lietuvoje nėra tokių namų, o mes jiems tokį pastatysime.”