Tokį rezultatą lėmė pagrindinė įmonių veikla – draudimas, iš kurio patirti nuostoliai siekė beveik 27 mln. litų. Uždirbtas 6 mln. litų investicinės veiklos pelnas nepadengė draudimo veiklos nuostolių.
Ne gyvybės draudimo veiklos nuostolis – tris kartus didesnis
Nors ne gyvybės draudimo rinka 2011 metų I ketvirtį augo, Lietuvoje registruotų ne gyvybės draudimo įmonių veiklos apimtys nepadidėjo, pajamų uždirbta mažiau, o įmonių rezervai išmokoms išaugo.
„Nuostolių iš ne gyvybės draudimo veiklos buvo galima tikėtis, nes nuosmukio laikotarpiu draudimo tarifai buvo linkę mažėti, nuosaikus rinkos augimas šiemet negeneruoja didesnių pajamų, o anksčiau sudarytų sutarčių teigiamas efektas įmonių rezultatams beveik pasibaigęs. Prie viso to dar prisidėjo ir nepalankios gamtos sąlygos šių metų pradžioje, padidinusios su jomis susijusių žalų skaičių. Negaunant pakankamai pajamų iš draudimo pardavimų, įmonės priverstos ieškoti sprendimų dėl veiklos efektyvumo didinimo arba papildomų sąnaudų dengimo šaltinių. Tikimasi, kad antrąjį šių metų pusmetį situacija gerės. Šiuo metu įmonių mokumo rodiklis toks, kad be papildomų investicijų jos dar gali „atlaikyti“ daugiau nei 230 mln. litų nuostolių,“ – teigia Ramūnas Baravykas, Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas.
Ne gyvybės draudimo įmonių pirmojo metų ketvirčio veiklos rezultatas neigiamas – 26,9 mln. litų nuostolių. Šešios įmonės iš septynių patyrė nuostolius.
„Bendri draudimo veiklos nuostoliai siekė 32,6 mln. litų ir buvo daugiau nei tris kartus didesni, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Įvertinant tai, kad veiklos apimtys nepadidėjo, veiklos sąnaudos išaugo neadekvačiai,“ – vertino Ramūnas Baravykas. Veiklos sąnaudų rodiklis, palyginti su 2010 metų I ketvirčiu, padidėjo 5,2 proc. punkto, iki 40,6 proc. Be to, nuostolingumo rodiklis išaugo 10,2 proc. punkto iki 81,2 proc. Visos pagrindinės ne gyvybės draudimo verslo linijos buvo nuostolingos. Didžiausią nuostolį – 22,4 mln. litų – įmonės patyrė drausdamos transporto priemones (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo ir kasko draudimo grupės), kredito draudimo veikla atnešė 15,6 mln. litų nuostolių. Nuostolinga tapo ir anksčiau pelninga buvusi turto draudimo veikla (1,1 mln. litų nuostolių).
Gyvybės draudimo įmonės dirba pelningai
Tuo tarpu situacija gyvybės draudimo šakoje skiriasi. Gyvybės draudimo įmonės per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 8,7 mln. litų pelno, tačiau tai buvo beveik 20 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus.
„Pelningai dirbo visos penkios gyvybės draudimo įmonės, tačiau visų įmonių rezultatai palyginus su praeitais metais buvo kuklesni, išskyrus SE Ergo Life Insurance, kuri perėmė visą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje savarankiškai veikusių „ERGO“ gyvybės draudimo įmonių veiklą ir kurios draudimo veiklos pelnas dėl to išaugo 3,6 mln. litų,“ – komentavo Ramūnas Baravykas. Eliminavus SE Ergo Life Insurance Latvijos ir Estijos filialų įtaką, bendras gyvybės draudimo rinkos pelno sumažėjimas šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sudarytų 57 proc.
Įspūdingesnių investicinės veiklos rezultatų teks palaukti
Ne gyvybės draudimo įmonių investicinės veiklos pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 2,8 mln. litų, tačiau tai beveik 7 kartus mažesnis rezultatas nei prieš metus. Tuo tarpu gyvybės draudimo įmonės iš investicinės veiklos uždirbo 2,9 mln. litų, t. y. beveik 3 kartus mažiau nei 2010 metų I ketvirtį. Investicinio gyvybės draudimo (kai investavimo rizika tenka draudėjui) investicijų nuostolis sudarė 8,5 mln. litų, palyginimui prieš metus buvo uždirbtas 41,7 mln. litų pelnas.
Draudimo įmonių investicinio portfelio struktūra iš esmės nepasikeitė: 62,7 proc. sudaro vyriausybių, centrinių bankų ir savivaldybių vertybiniai popieriai, 14,9 proc. – įmonių skolos vertybiniai popieriai, 12,9 proc. – terminuoti indėliai. Nekilnojamojo turto dalis portfelyje sudaro 5 proc., o kintamų pajamų vertybinių popierių – 4 proc. Palyginti su praėjusių metų pabaiga, 1,9 proc. punkto padidėjo skolos vertybinių popierių dalis dėl SE Ergo Life Insurance perimto Latvijos ir Estijos filialų investicinio portfelio.
Pasak Ramūno Baravyko, šių metų investicinės veiklos nuosaikesni rezultatai nulemti mažesnio investicijų vertės augimo po spartaus investicijų vertės „atsistatymo“ ankstesniais laikotarpiais. Neigiamą įtaką investiciniam rezultatui šių metų pirmąjį ketvirtį turėjo ir neapibrėžtumas finansų rinkose, taip pat pradėjusios kilti rinkos palūkanų normos.
Draudimo įmonių investicinio portfelio struktūroje vyrauja aukšto kredito reitingo vyriausybių ir įmonių skolos vertybiniai popieriai. Investicijos į euro zonos periferijos valstybes yra ribotos, pirmąjį šių metų ketvirtį draudikų portfeliuose nebeliko investicijų į skolų slegiamos Graikijos vyriausybės vertybinius popierius, tuo tarpu investicijos į kitų su tais pačiais rūpesčiais susiduriančių euro zonos šalių vertybinius popierius sudarė tik 2,2 proc. viso investicinio portfelio. Visgi besitęsiantis palūkanų normų didėjimas bei neužtikrintumas dėl atskirų valstybių gebėjimo išspręsti skolos problemas neleis draudikams tikėtis didesnio investicijų pelningumo trumpuoju laikotarpiu.
Draudimo įmonių kapitalas pakankamas
Ne gyvybės draudimo įmonių turtas per 2011 metų I ketvirtį sumažėjo 1,5 proc. iki 1,3 mlrd. litų, labiausiai dėl investicijų į skolos vertybinius popierius vertės sumažėjimo, o gyvybės draudimo įmonių turtas išaugo 19,2 proc. iki 1,5 mlrd. litų ir tam įtakos turėjo SE Ergo Life Insurance. Nors pagal pasirašytas įmokas gyvybės draudimo rinka sudarė tik trečdalį visos draudimo rinkos, pagal valdomą turtą gyvybės draudimo įmonės 2011 metų I ketvirtį užėmė 54 proc. draudimo rinkos.
Draudimo įmonių nuosavas kapitalas per šių metų pirmą ketvirtį padidėjo beveik 13 proc., iki 689,4 mln. litų. Visų draudikų mokumo rodikliai buvo pakankami. Bendras draudimo rinkos mokumo koeficientas sudarė 2,9, t. y. draudimo įmonės turėjo beveik tris kartus daugiau kapitalo nei jo privalo turėti pagal vykdomas veiklos apimtis.