„Mes kviečiame investuoti kuo daugiau, bet tai bus sunku, todėl
sakome: iki pusės. Ir tai, kad investicijų dalį keliame
maksimaliai aukštai, mes rodome, kad esame suinteresuoti, kad jie
dirbtų, kad pastatytų, kad projektas būtų įgyvendinatas ir
elektrinė pradėtų stabiliai dirbti. Susiderėti tik reikia
terminą, kada strateginis investuotojas galės atsiimti savo dalį ir
išeiti. Ir tie terminai turi būti protingi. Jeigu bus per trumpi,
bus per didelė našta projektui“, - trečiadienį Seimo Ekonomikos
komitete sakė energetikos viceministras.
Dabar numatyta, kad Lietuva turėtų finansuoti 34 proc. projekto
vertės, kuri, numatoma, sieks, iki 17-20 mlrd. litų. Jeigu Seimas
Lietuvos dalies nepakeis, į ją valstybė turėtų investuoti apie
6-7 mlrd. litų. Likusias lėšas investuotų strateginis
investuotojas ir regioniniai partneriai - latviai, estai ir lenkai.
Prognozuojant, kad elektros energija, pagaminta būsimoje
atominėje elektrinėje, gali būti brangi, R.Švedas siūlo įžvelgti ir teigiamą aspektą - investuotojus į jėgainę tai vers pasitempti.
„Galima įžvelgti teigiamą pusę teiginių, kad dabar
importuojama elektra yra pigesnė nei pasigaminama viduje. Kaimynai
iš Rytų verčia mūsų būsimus investuotojus daryti tokį
projektą, kuris būtų efektyvus. Atominės elektrinės statytojai
turi orientuotis į tą riziką ir prognozuoti tą rinką, kuri bus
2020 metais“, - komiteto posėdyje kalbėjo R.Švedas.
Viceministras sakė, kad esama ir rizikos, įgyvendinant naujos
atominės elektrinės projektą: „Tai pats didžiausias projektas
Baltijos šalių ir Šiaurės Lenkijos regione, ir mūsų, kaip
šalies ar net kaip regiono gebėjimai įgyvendinti tokius masto
projektus labai riboti. Mums, kaip valstybei, sukoncentruoti tiek
gebėjimus, tiek protą, tiek suvaldyti tokio masto logistiką, tiek
susitelkti instituciškai - reikalinga ir žemės, ir aplinkosaugos ir
susisiekimo, o ypač branduolinės saugos klausimus spręsti, toks
projektas - jau ties mūsų sugebėjimų riba. Dar prisideda ir
geopolitiniai aspektai - analogiškų elektrinių Kaliningrade ir
Baltarusijoje statybos“, - teigė R.Švedas.
Pasak jo, Lietuvoje pradėjus statyti elektrinę bus tęsiami ir
kiti dideli energetikos projektai - suskystintų dujų terminalo bei
elektros jungties su Lenkija statybos, kurioms reikės maždaug po 1
mlrd. litų.
Vyriausybė planuoja jau liepos mėnesį pasirinkti investuotoją
į Visagino elektrinę, o koncesijos sutartį su juo pasirašyti iki
šių metų pabaigos - parengiamieji naujos elektrinės darbai
turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos - 2014 metais.
Siekiama, kad nauja elektrinė šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi
2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos jėgainė,
pradėtų veikti 2020 metais.
Pasiūlymus dalyvauti statant atominę elektrinę Lietuvai
gegužės pabaigoje pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas „Hitachi GE
Nuclear Energy“ ir JAV-Japonijos kompanija „Westinghouse Electric
Company“.