Bankai vienas po kito skelbia atnaujinantys būsto statybos projektų finansavimą.
Investuoti ryžtasi ir daugelis verslo įmonių.
Sunkmetis baigėsi? Vargu. Mat nors statybininkų atlyginimai ir pradėjo kilti, kol kas apie prieš penketą metų gautas algas jie gali tiktai pasvajoti.
Spaudžia dėl žemos kainos
„Algos šiek tiek kyla, nors ir ne tiek, kiek darbininkai norėtų. Užsakovai nelinkę mokėti daugiau nei praėjusiais metais ar užpernai.
Skelbdamas konkursą kiekvienas užsakovas stengiasi išspausti žemiausią kainą. Kol tampa tokia pati, kaip per didžiausią sunkmetį”, – sakė statybų įmonės „Varūsta” direktorius gamybai Arūnas Bertašius.
Pasak įmonės „Skirnuva” atstovo Darjušo Tadarovskio, atlyginimai darbuotojams pastaruoju metu didinami maždaug 2 procentais per mėnesį.
„Algos šiek tiek auga, nes juntame spaudimą iš darbo rinkos. Bet ekonominės sąlygos neleidžia labiau jų kilstelėti”, – sakė D.Tadarovskis.
Skandinavams neprilygsta
„Pagalbinių darbininkų galime bet kada nusamdyti. Jie dirba tai, kam nereikia specialaus pasirengimo: valo šiukšles ar nešioja statybines medžiagas”, – aiškino D.Tadarovskis.
Tuo tarpu kvalifikuotų darbininkų labai trūksta. Ypač apdailos darbų specialistų.
Stinga ir gerų stalių, betonuotojų, mūrininkų. Dauguma jų per krizę emigravo į Švediją, Norvegiją.
„Nors algos pamažu kyla, Lietuvoje kol kas neįmanoma mokėti tiek, kiek jiems moka skandinavai”, – sakė „Skirnuvos” atstovas.
Dairosi pas konkurentus
Susidūrę su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi statybininkai neskuba jų ieškoti kitose valstybėse. Juk pasidairyti konkurentų kieme kur kas paprasčiau.
„Yra statybos įmonių, kurios elgiasi negarbingai.
Jų atstovai važinėja po mūsų statybų objektus, žada geresnes darbo sąlygas ir atlygius, todėl išvilioja darbininkus.
Tik vargu ar tuos pažadus ištesi”, – pasakojo „Varūstos” atstovas A.Bertašius.
Šioje bendrovėje būta ne vieno atvejo, kai žmogų per patį statybų sezono įkarštį nuviliojo kitos įmonės.
Pasak A.Bertašiaus, konkurentų taikiklyje dažniausiai yra mūrininkai ir betonuotojai, nes gerų tokios srities darbininkų neįmanoma surasti darbo biržoje.
Algos – perpus mažesnės
Šiuo metu betonuotojas arba mūrininkas per mėnesį, atskaičiavus mokesčius, užsidirba apie 2000–2500 litų.
Išorės ar vidaus apdailos darbai vertinami šiek tiek brangiau, bet ir už juos mokama perpus mažiau nei prieš krizę.
Pavyzdžiui, už paklotą kvadratinį metrą grindų ar sienų plytelių siūlomas 15 litų atlygis (prieš krizę – 30 litų).
Už sumūrytą sienos kubinį metrą iki sunkmečio buvo mokama 150–180 litų, dabar – perpus mažiau.
Geras kvalifikuotas darbininkas, anot D.Tadarovskio, šiuo metu per mėnesį gali užsidirbti ir apie 3500–4000 litų (atskaičiavus mokesčius).
Tačiau nekvalifikuoti darbininkai – ypač regioninių statybos įmonių, turi tenkintis maždaug 1000 litų alga: jie uždirba apie 50 litų per dieną.
Iki krizės per dieną pagalbiniai darbininkai uždirbdavo apie 100 litų.
Dabar jų algos šiek tiek kyla.
Norvegijoje – irgi ne pyragai
* Sunkmečiu daugelis šalies statybos specialistų išvyko į užsienį. Daugiausia – į Skandinavijos šalis. Tačiau ir čia jų niekas nelaukia išskėstomis rankomis.
* „Kvalifikuotų, patirties turinčių statybininkų paklausa Norvegijoje yra išlikusi. Tačiau pagalbiniai darbininkai čia nelaukiami”, – sakė Norvegijoje gyvenantis lietuvis A.J.
* Jis dirba nedidelėje Norvegijos statybos įmonėje, statančioje karkasinius namus ir renovuojančioje senus daugiabučius. Joje dirba apie 50 žmonių, dauguma jų – iš Lietuvos.
* Pats A.J. įmonėje tvarko techninius dokumentus: skaičiuoja sąmatas, rengia pasiūlymus užsakovams.
* „Dauguma žmonių įmonėje dirba pagal laikinąsias vienų metų sutartis. Jie ilgiau neužsibūna, ieško, kur geriau, nes dirbti tenka ilgai ir sunkiai. Dažniausiai – lauke, o Norvegijoje orai dažnai būna lietingi ir vėjuoti”, – sakė A.J.
* Vidutinis atlyginimas per valandą – 25 litai. Vidutiniškai darbininkas uždirba apie 5–7 tūkst. litų per mėnesį, bet daug ir išleidžia.
* Maistas Norvegijoje – itin brangus. Pavyzdžiui, duonos kepalas kainuoja 6–15 litų, litras pieno – 6, kefyro – 8, kilogramas dešrelių – iki 30, mėsos – iki 120 litų, 10 kiaušinių – apie 30 litų.
* Todėl darbuotojai vežasi daug maisto iš Lietuvos, užsišaldo Norvegijoje sužvejotas žuvis ir tik taip įstengia sutaupyti pinigų.