Susisiekimo ministerijos siūloma išeitis – perkelti infrastruktūrą į atskirą įmonę, stabdoma dėl politinių fobijų: įžvelgiamų galimybių tą įmonę vėliau privatizuoti.
Kai Vyriausybė svarsto su valstybės turto valdymu, siekimu gauti iš jo daugiau naudos klausimus, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) paprastai pristatomi ne kaip geriausias pavyzdys, o jos vadovai gauna pylos aukščiausiu lygiu už tai, kad nustato nepakankamai ambicingus įmonės veiklos planus, kad jų algos neatitinka įmonės pasiektų rezultatų.
Premjeras Andrius Kubilius stebisi, kodėl ši bendrovė pasirašo sau tokius planus, kokius, spustelėta, įvykdė per ketvirtį.
Tačiau bendrovė aiškina, kad valstybei ji būtų gerokai naudingesnė, jeigu vienintelė jos akcininkė padėtų išlaikyti infrastruktūrą, kuri valgo uždirbamus pinigus, kompensuotų keleivių vežimo išlaidas, kurios mažina bendrovės pelną. Anot Alberto Šimėno, LG generalinio direktoriaus pavaduotojo, bendrovė siekia, kad jos efektyvumas būtų vertinamas objektyviai.
„Bendrovės veiklos pelną mažinantis keleivių vežimo veiklos nuostolis 2011 metais sudarys apie 141 mln. litų. Šįmet bendrovė planuoja gauti 93,3 mln. litų pelno, bet jei keleivių vežimo nuostoliai būtų padengti, tai įmonės pelnas paisektų 234,3 mln. litų“, - tikina A.Šimėnas.