Interviu Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ metu J.Starkas sakė, jog trys anksčiau minėtos valstybės sudaro tik apie 6 proc. bendros eurozonos valiutos vertės, taigi, nė vienos jų ateitis tikrai neturės lemiamos įtakos euro likimui.
Šiuo metu aktyviai svarstomas naujas finansinės pagalbos Graikijai planas: pietryčių Europos valstybei grėsmingai priartėjus prie bankroto, svarstoma, ar į finansinės pagalbos planą turėtų būti įtraukiamos privataus sektoriaus lėšos.
J.Starkas, kuris taip pat yra ir Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narys sakė, jog privataus sektoriaus įtraukimas gelbstint Graikiją nuo finansinio kracho yra diskutuotinas. Jo teigimu, ECB nėra kategoriškai nusiteikęs prieš potencialią paramą valstybei iš privačiojo sektoriaus, tačiau ši parama, anot jo, negali būti pasiekta pasitelkiant bet kokio pobūdžio spaudimą, ji privalo būti savanoriška.
Ekonomistas taip pat pridūrė puikiai suprantantis Vokietijos poziciją, kuria pastaroji valstybė išsako poreikį dalį Graikijos skolos perkelti ant privačių investuotojų pečių.
J.Starkas patikino, jog ECB pozicija privataus sektoriaus įtraukimo į naująjį finansinės pagalbos Graikijai planą atžvilgiu neturės lemiamos įtakos tam, ar graikams bus leista atidėti skolų mokėjimą. Anot jo, institucijos ekspertai remdamiesi daugybe faktorių bei potencialia jų sąveika nuosekliai išanalizuoja kiekvieną sprendimą lydinčius rizikos elementus, ir pastarosios analizės rezultatų pagrindu pateikia rekomendacijas, taigi, tai, kaip bus išspręstas vienintelis anksčiau minėtas klausimas veikiausiai nenusvers svarstyklių į vieną ar į kitą pusę.
2010-aisiais Europos centrinis bankas tapo svarbiu Graikijos kreditoriumi po to, kai praėjusiais metais išpirko Graikijos, Portugalijos ir Airijos, labiausiai ekonominės krizės paveiktų eurozonos valstybių obligacijų už daugiau nei 70 mlrd. eurų.