Reaktorių vėsinimo sistemos funkcionavimą sutrikdęs energijos tiekimo pertrūkis buvo katastrofos Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje Japonijoje šių metų kovą priežastis. Reaktoriai Fukušimoje ėmė tirpti po to, kai kovo 11-ąją šalį sukrėtusį žemės drebėjimą sekusi cunamio banga nutraukė energijos tiekimą įrenginiui, pumpavusiam vandenį reaktoriui vėsinti.
Jei atominė energija iš tiesų turi ateitį, privalu atrasti efektyvų būdą, kurį pasitelkus anksčiau minėta problema galėtų būti atremta ateityje. Pasauliui nesiliaujant skaičiuoti katastrofos Fukušimoje nuostolius bei galimą žalos ateities kartoms mastą, pastarosios atominės elektrinės administracija žino, jog svarbiausias uždavinys, su kuriuo jie privalo susidoroti artimiausiu metu, yra visuomenės pasitikėjimo atgavimas. Nepriklausomos JAV Atominės energijos operacijų instituto prezidentas Jimas Ellisas kovą po avarijų pareiškė, jog atominės energetikos laukia regresas.
Tačiau brangstant energijos ištekliams, reaktorių tiekėjai, tokie, kaip prancūzų „Areva“ ar amerikiečių bei japonų „GE Hitachi“, „Toshiba Westinghouse“, prancūzų EDF, vokiečių RWE ir italų „Enel“, viltingai laukia „atominės energetikos renesanso“ po užsitęsusio miego nuo katastrofos Černobylyje 1986-aisiais.
Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (IAEA) duomenimis, šiuo metu planetoje veikia per 440 branduolinių reaktorių. Per šešios dešimtys reaktorių statomi, dar 493 statybas planuojama ar siūloma pradėti netolimoje ateityje.
Šie duomenys bei prognozės paviešinti dar iki kovo mėnesį Japoniją ištikusios branduolinės krizės. Šiandien palankiai atominės energetikos atžvilgiu nusiteikusių asmenų viltys išlieka gyvos, tačiau, savaime suprantama, pavasario įvykiai Tolimuosiuose Rytuose jas gerokai apgenėjo.
Vokietijoje stabdoma iki šiol sėkmingai veikusių elektrinių veikla. Šiuo metu 14 proc. visos planetoje pagaminamos elektros energijos pagaminama tominėse elektrinėse, tačiau vis garsiau reiškiamos abejonės, ar pastarasis energijos gamybos būdas ateityje sugebės išlikti tiek pat populiarus.
IAEA pasaulio branduolinės energetikos rinkos indeksas nuo nelaimės Japonijoje, palyginti su JAV dolerius smuko 12 proc., o JAV akcijų rinkos indeksas S&P 500 per tą patį laikotarpį krito vos dviem procentais.
Balandžio mėnesį Niujorke vykusiame energijos tiekėjų susitikime branduolinės energijos tiekimo bei gamybos kompanijų – amerikiečių „American Electric Power“ bei „Duke Energy“, taip pat „EDF“, „RWE“, „Enel“ bei „Tepco“ – atstovai pareiškė susirūpinimą bei įspėjo, jog atominės energijos gamybos ribojimas valstybėms gali atsiliepti gerokai didesniais kaštais, didesniu aplinkos užterštumu, bei patikimo bei nepertrūkstamo elektros energijos tiekimo užtikrinimo problemomis.
Pasitikėjimas atomine energetika po katastrofos Japonijoje drastiškai krito, taigi, siekiant, kad atominė energetika artimiausioje ateityje išlaikytų bent jau dabartinę įtaką, svarbu ne tik užtikrinti planetos gyventojus, jog potenciali nelaimės Fukušimoje žala bus minimizuota, bet ir užtikrinti kitose pasaulio dalyse veikiančių reaktorių saugumą.
Vokietijos valdžios reakcija į atominės jėgainės krizę Japonijoje buvo griežta. Kanclerė Angela Merkel paskelbė apie sprendimą iki šių metų pabaigos uždaryti aštuonias iš septyniolikos šalyje veikiančių atominių jėgainių. Kitas šešias ketinama sustabdyti 2015-2021 metais, trijų moderniausių elektrinių veikla bus sustabdyta vėliausiai iki 2022-ųjų pabaigos, o tuo atveju, jei paaiškės, jog šalies energijos poreikiai gali būti patenkinami kitais būdais – ir dar anksčiau.
Tikimasi, jog atomines jėgaines, kuriose šiuo metu pagaminama beveik ketvirtadalis visos vokiečių suvartojamos energijos, iš dalies pakeis gamtinės dujos, tačiau didžiąją dalį šiuo metu branduolinių reaktorių pagaminamos elektros energijos netolimoje ateityje tikimasi išgauti pasitelkiant atsinaujinančius energijos išteklius, iš kurių pagaminamos energijos dalis per artimiausią dešimtmetį, kaip tikimasi, padvigubės ir patenkins 35 proc. viso tuo metu egzistuosiančio elektros energijos poreikio.
Supaprastinto planavimo procedūros, valdžios paskolos bei valstybės laiduojamų lėšų reformos buvo vieni iš įstatymo projektų, Vokietijos vyriausybės patvirtintų praėjusią savaitę. Tikimasi, jog anksčiau minėtomis priemonėmis bus paskatintos privačios investicijos į vėjo jėgaines, šilumines elektrines, transmisijos tinklus bei pumpavimo sistemas.
Vokietijos Ekonominių tyrimų institutas (DIW) informavo vietos specialistus, jog per artimiausią dešimtmetį į alternatyvias energetikos sistemas bus investuota iki 200 mlrd. eurų – tačiau stambios pramonės įmonės, įskaitant vieną Vokietijos automobilių gamybos lyderių „Daimler“, reaguodamos į panašaus pobūdžio pareiškimus, išreiškė nerimą dėl tikėtino elektros energijos kainų kilimo bei patikimo aprūpinimo energija pabaigą.
A. Merkel bei ministrų kabinetas anksčiau minėtą įspėjimą buvo linkę ignoruoti, ginčydamiesi, jog atominės energijos atsisakymas pramonės produkcijos gamintojams kilovatvalandę elektros energijos, šiuo metu kainuojančią dešimtadalį euro, pabrangins ne daugiau nei vienu centu, o tai, kanclerės teigimu, yra pakankamai nedidelė kaina, mokėtina už Vokietijos neabejotinai pasieksimą lyderio poziciją aplinkas tausojančių technologijų naudojimo srityje.
Dar praėjusiais metais Vokietijos valdžia įsipareigojo skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau tuo metu ketinta per artimiausius dvidešimt penkerius metus nenutraukti branduolinės energijos gamybos, o tiesiog sumažinti tokiu būdu pagaminamos elektros energijos dalį.
Likus kelioms valandoms iki Fukušimos tragedijos A.Merkel pasisakė už atominės energetikos eros pabaigos atidėjimą Vokietijoje. Pastarasis kanclerės pareiškimas sulaukė didžiulio prieš branduolinę energetiką nusiteikusios visuomenės dalies pasipiktinimo, kuris, savaime suprantama, dar sustiprėjo po to, kai Vokietiją pasiekė informacija apie įvykius Japonijoje.
Surry atveju atsarginė reaktoriaus vėsinimo sistema veikė be priekaištų. Nepaisant to, kad degalų saugykla, naudota dyzelio generatoriams aprūpinti, buvo suniokota tornado, vos nutrūkus energijos tiekimui iš pagrindinio šaltinio įsijungė atsarginis, tad radioaktyvių medžiagų nutekėjimo pavyko išvengti.
Incidento metu atsiskleidė būtent ta atominės energetikos savybė, kurią sistema siekia pademonstruoti visuomenei – pajėgumas sklandžiai susidoroti su iškilusiomis problemomis lengvai perprantamų procedūrų pagalba.
Tiesa, Fukušimos atvejis atominės energetikos įvaizdžiui nepasitarnavo. IAEA Vienos skyriaus kontrolieriaus birželio pradžioje pristatytoje preliminarioje ataskaitoje negailima pagyrų žaibiškai Japonijos valdžios ir pramonės atstovų reakcijai į skaudų ir netikėtą įvykį, tačiau nevengiama paminėti ir akivaizdžių valstybės pasirengimo bei reglamentavimo trūkumų.
Ataskaitoje nurodoma, jog atominės energetikos reglamentavimo sistema turėtų adekvačiai reaguoti į ekstremalias situacijas, išsiaiškindama jų priežastis bei aplinkybes, periodiškai atlikti peržiūras bei užtikrinti reguliavimo skaidrumą ir nešališkumą bei veikimą nepažeidžiant nustatytų kompetencijos ribų ar IAEA standartų nepriklausomai nuo įvykio konteksto detalių.
Oksfordo universiteto energetikos politikos profesorius Dieteris Helmas pritaria ataskaitos autoriams tvirtindamas, jog nesupranta, kaip tokioje pažangioje valstybėje kaip Japonija atsarginiai generatoriai galėjo būti įrengti potvynio bangos pažeidžiamoje vietoje. Anot jo, anksčiau minėtas faktas skatina pasidomėti, kuo dar nebuvo deramai pasirūpinta Fukušimoje.
Viso pasaulio specialistų pareiškimai atominės energetikos saugumo tema pamažu skatina pasipiktinimo proveržius ir kitose valstybėse. JAV Atominės energetikos reguliavimo komisija (NRC) pateikė skubią ataskaitą, kurioje buvo vertinama 65 šalyje funkcionuojančių reaktorių veikla. Ataskaitoje minima, jog dvylikoje reaktorių užfiksuota įvairių su saugumo užtikrinimu susijusių taisyklių pažeidimų, dažniausiai tų, kurios reglamentavo personalo apmokymą.
Buvęs NRC instruktorius šiuo metu aplinkos apsauga suinteresuotai Susirūpinusių mokslininkų sąjungai atstovaujantis Dave‘as Lochbaumas sakė, jog ne vienas pramonės istorijos pavyzdys įrodo, kaip svarbu laiku nustatyti problemas bei tai, kas nedelsiant turi būti įvykdyta. Švaistyti daug laiko sprendžiant, kokiu būdu geriausia įvykdyti tai, kas privalo būti įvykdyta kuo greičiau, anot jo, yra ne kas kita, kaip bevertis laiko švaistymas.
Prancūzijos kompanijos EDF padalinio Jungtinėje Karalystėje, kuris šiuo metu vadovauja vienai iš ambicingiausių išsivysčiusio pasaulio atominės energetikos programų, vadovas Vincent’as de Rivaz sakė, jog šiandien labiau nei bet kada svarbu, kad visuomenė atominės energetikos pramonę vertintų kaip patikimą, nešališką bei skaidrią.
Pasak jo, atominė energetika nuo šiol neišvengiamai bus vertinama kaip ta, kuri egzistavo iki Fukušimos tragedijos, ir ta, kuri egzistuoja po jos.
Per keleto pastarųjų mėnesių laikotarpį pateikta daugybė pasiūlymų, kaip turėtų būti tobulinama atominių krizių prevencija bei atsakomosios priemonės jau ištikus krizei.
Buvęs EDF vyriausiasis administratorius, dabartinis Pasaulio energetikos tarybos pirmininkas Pierre’as Gadonneix sakė, jog dabartinė tvarka, pagal kurią IAEA tik teikia rekomendacijas, didžiąją dalį atsakomybės už atominių jėgainių saugumą palikdama valstybės valdžios atstovams, leidžia įvairiose valstybėse egzistuoti pakankamai skirtingai atominės energetikos saugumo užtikrinimo kokybei. Anot jo, artimiausiu metu privalu pasirūpinti vieningų tarptautinių standartų įgyvendinimu.
Harvardo Kenedžio universiteto Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro mokslinės draugijos garbės narys bei buvęs IAEA generalinio direktoriaus pavaduotojas Olli Heinonenas mano, jog derėtų užtikrinti didesnį reguliavimo proceso atvirumą. Anot jo, ir toliau derėtų reguliariai atlikti detalų atominių jėgainių veiklos vertinimą, tačiau taip pat svarbu užtikrinti šio vertinimo rezultatų prieinamumą visuomenei.
Nemaža dalis specialistų sutinka, jog atominė energetika susidūrė su rimta grėsme, ir radikalių pokyčių artimiausiu metu greičiausiai nebus išvengta. Pasak G.Felgate‘o, kone kiekvienas specialistas, su kuriuo pastaruoju metu jam teko kalbėtis, manė egzistuojant griežtesnio WANO reguliavimo poreikį. Tiesiog negalime leisti, jog įvyktų dar bent vienas incidentas, ypač dėl žmonių kaltės, pridūrė.