Maru sirgusių kiaulių dešrelių parduotuvėse nesulauksime

Kada ir kas už atliktą darbą sumokės, bendrovės vadovai sakė kol kas nežinantys. Nepaisant to, ir generalinis direktorius Arūnas Morozovas, ir jo pavaduotojas Darius Korsakas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad įmonė darbą atliko nepriekaištingai, o sklandančias kalbas, esą dalis maru užkrėstų kiaulių galėjo būti palaidotos arba iš jų padaryti konservai, vadina tiesiog nerimtomis.

Dirbo karinės padėties režimu

Pranešimą apie „Beržų komplekse“ nustatytą ligos židinį „Rietavo veterinarinė sanitarija“ gavo birželio 1 d., iškart imtasi orientuoti įmonės gamybą taip, kad joje būtų galima utilizuoti maksimalų kiaulių kiekį.

- Pas mus veikia dvi gamyklos: vienoje naikinamos pavojingos atliekos, nugaišę gyvūnai ir laukiniai žvėrys, o kitoje iš sveikų skerdimo atliekų gaminami taukai bei kaulų miltai, kuriuos parduodame kačių ir šunų maisto gamintojams. Kadangi reikėjo maksimalių pajėgumų, abi gamyklas panaudojome iš maro židinio atgabentoms kiaulėms utilizuoti. Nepertraukiamai dirbdami kiekvieną dieną utilizuodavome iki 200 t, kai tuo tarpu projektinis pajėgumas siekia 180 t. Dirbome pasiaukodami, - pasakojo įmonės vadovas A.Morozovas.

Iki birželio 11 d. utilizuota 1,4 tūkst. t įvairaus amžiaus kiaulių, bendras jų skaičius – beveik 24 tūkst. Po to buvo atliekama galutinė įmonės technikos ir teritorijos, įskaitant ir administracijos patalpas, dezinfekcija. Trečiadienį, „Ūkininko patarėjo“ lankymosi įmonėje dieną, buvo laukiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų išvados, kada utilizavimo įmonei bus galima pereiti prie įprasto darbų ritmo.

Direktoriaus pavaduotojas D.Korsakas pridūrė, jog dezinfekcija, siekiant, kad užkratas neplistų, įmonėje buvo vykdoma kiekvieną dieną, ji buvo daug kruopštesnė, nei dirbant įprastai. - Kiaules vežiojusiai technikai buvo įrengtas atskiras įvažiavimas su specialiais dezinfekuojamaisiais kilimais, mašinos buvo nuolat purškiamos ligos sukėlėją veikiančiomis medžiagomis. Nepertraukiamai dirbo 13 kiaulių gaišenas vežiojusių sunkvežimių. „Beržų kompleksas“ ir nepajėgė mums pateikti kiaulių daugiau, nei mes įstengiame utilizuoti, - sakė D.Korsakas. Esant tokioms apimtims ir tokiam tempui, gali atsirasti noro kažkam išsukti iš kelio, pristatyti kiaules kitu adresu ir panašiai. Bendrovės vadovai tikino, kad įdiegta sistema užkirto tam kelią, o ir toks noras kažin ar būtų kilęs.

- Skaitėme komentarus internete, kai tik prasidėjo kalba apie kiaulių marą, visuomenė net žadėjo organizuoti sekimą, kad tikrai niekas nepatektų į konservus. Pirmajame etape, kai išaiškėjo kiaulių maro židinys, būta ketinimų užkasti jas vietoje. Ir mes domėjomės, ar tikrai nėra pavojaus didžiulius užkrėstų kiaulių kiekius vežti per Lietuvą, juk užkratas gali pasklisti. Vis dėlto buvo nuspręsta utilizuoti. Sudaryti net du štabai, vienas „Beržų komplekse“, kitas pas mus. Ir policija, ir veterinarai Jonavos r. tikrino, plombavo automobilius, kad niekas iš jų nieko nepaimtų.

Mums atvežtus krovinius taip pat tikrino veterinarai, jie ir dabar čia jau trečią savaitę sėdi. Tik po plombos patikrinimo, įsitikinus, jog viskas tvarkoje, krovinį nukreipdavome perdirbimui. Pas mus įdiegta apsauga, kuri neleistų savivalės, juk užkrato paplitimo atveju atsakomybė tektų ir mums. Kita vertus, utilizuojamos kiaulės neatrodė tokios simpatiškos, kad kiltų mintis jas panaudoti.

Visą birželio pradžią karščiai siekdavo 32 ir daugiau laipsnių, atvežtų kiaulių kūnai, po kelias valandas stovėdami tokiame karštyje, imdavo gesti, pūstis, buvo, kad konteinerio dangtį nukeldavo, - sakė įmonės direktorius A.Morozovas.

Taigi, atrodytų, apie kokias čia dešreles iš maru sergančių kiaulių galėtume kalbėti. Bet, pasirodo, tokių minčių būta.

- Mes pasibaisėjome, kai pirmą ar antrą dieną nuskambėjo mintis, girdi, termiškai apdorojus šią mėsą būtų galima naudoti dešrelių gamybai, juk tos ligos sukėlėjai žmogui nepavojingi. Tik ar žmogus, žinodamas, kad kiaulė buvo užsikrėtusi kiaulių maru, tokias dešras pirktų ir valgytų? Ir kaip tada užtikrinti saugumą, jei tokia produkcija patektų į rinką? Laimė, veterinarų pozicija šiuo klausimu buvo gana griežta, - sakė A.Morozovas.

Sausosios iš „Beržų komplekso“ atkeliavusių kiaulių medžiagos buvo sudegintos iki pelenų, o perdirbti riebalai bus parduoti biodyzelino gamybai – tai daryti, žaliavą pažymėjus specialia chemine medžiaga, leidžiama.

Taigi „Rietavo veterinarinė sanitarija“, nelauktai gavusi solidų užsakymą – per maksimaliai trumpą laiką utilizuoti kone pusantro tūkstančio tonų gyvulių, – turėtų džiaugtis. Juk pastaraisiais metais įmonė patirdavo vien nuostolius.

- Dveji krizės metai mums nebuvo sėkmingi. Matyt, gyvulių savininkai išmoko taupiau panaudoti gyvulių atliekas, turėjome mažiau užsakymų. Tačiau kol kas naudos nematyti ir iš birželio mėnesio triūso. Nors gamykla, dirbdama maksimaliu pajėgumu, ir nenaudojo daugiau kuro, nuostoliai ateina iš kito galo. Minėtu laikotarpiu uždraudus perdirbti iš skerdyklų surinktas nepavojingas atliekas, turėjome tam tikrų praradimų, už nepagamintą produkciją negavome pajamų, - sakė A.Morozovas. Jo pavaduotojas pridūrė, kad tai ne vienintelis praradimas.

- Visą šį laikotarpį teko papildomai išlaidauti, intensyviau dezinfekuojant patalpas ir transportą, žmonės dirbo šeštadieniais bei sekmadieniais. Viską susumavus, vienos dienos netiesioginiai nuostoliai sieks apie 12 tūkst. Lt, - tikino D.Korsakas.

Jeigu tokie nuostoliai, gal „Rietavo veterinarinė sanitarija“ galėjo atsisakyti šio darbo, juk ne valstybės įmonė yra?

- Kadangi mūsų veikla licencijuojama, o pirmos kategorijos utilizavimo įmonė Lietuvoje esame viena, teisės atsisakyti kaip ir neturėjome, kitaip galėjome netekti licencijos. Dėl birželio įvykių didžioji dalis mūsų kasdienių klientų neturi kur dėti savo gaišenų, mes visaip bandome su jais tartis, bet praradimų bus. Tiesioginių utilizavimo išlaidų dalį dengia valstybė, tačiau, atrodo, ir ministerija kol kas nežino, ką daryti su maru užkrėstų kiaulių utilizavimo apmokėjimu. „Beržų kompleksas“ ir taip sudėtingoje situacijoje, manau, tuo klausimu turėtų būti priimti valstybės sprendimai. Girdėjome, ir ES yra tam tikras fondas, kuris iš dalies kompensuoja tokių epidemijų metu patirtus nuostolius, - svarstė A.Morozovas.

Tikėtina, kad dėl maro epidemijos patirti nuostoliai nebus įrašyti į krizės sąskaitą ir gamyklai nebus pasakyta, jog tai jos reikalas, kaip išgyventi.