Šokiruojantis senolės verslas – prekyba mirtimi

"Lietuvos rytas"
Kaip vertinti 91 metų buvusią mokytoją Sharlotte Hydorn, kuri ėmėsi pardavinėti savižudybei skirtus reikmenis? Dėl šitokios moters veiklos JAV užvirė aistringos diskusijos. Tačiau prieštaringo verslo sumanytoja tikina, kad tik nori padėti žmonėms. Amerikietės Sh.Hydorn veikla į viešumą iškilo vieną praėjusių metų gruodžio dieną, kai į Oregono valstijoje esančius 29 metų Nicko Klonoski namus atskubėję medikai vyrą rado be gyvybės ženklų.
Sh.Hydorn tvirtina, kad jos pardavinėjami rinkiniai savižudžiams – net ne verslas, o „pagalba žmonėms”.
Daugiau nuotraukų (1)
Lovoje gulintį N.Klonoski kūną pirmiausia aptiko jo brolis Jake’as.
Jis išvydo ant savižudžio galvos užmautą permatomą plastikinį maišą, iš kurio į oranžinės spalvos metalinį helio dujų balioną buvo įkištas plastikinis vamzdelis.
Šalia gulėjo drugeliu papuošta balta dėžė.
Būtent joje N.Klonoski buvo atsiųstas minėtas maišas su vamzdeliu bei knyga „Paskutinis išėjimas” („Final Exit”).
Prekeivei savižudžio negaila
Šias prekes jaunas vyras internetu įsigijo už 60 JAV dolerių iš bendrovės „Gladd Group”. Tačiau tai – net ne įprasta kompanija. Bendrovėje dirba vienintelis asmuo – 91 metų Sh.Hydorn iš Kalifornijos San Diego miesto.
Kiekvienam klientui moteris, padedama įsūnio, po tokį rinkinėlį kaip N.Klonoski sudeda savo rankomis. Paketai skirti tik vienam tikslui – nusižudyti.
Naudojantis Sh.Hydorn atsiųstu rinkiniu uždūstama per kelias minutes.
„Žmonės žudosi iššokdami pro langą ar nuo pastato, pasikardami”, – pabrėžė buvusi pradinių klasių mokytoja Sh.Hydorn. O jos produktas esą padeda baigti gyvenimą ramiai – „amžiams užmiegant”.
Sh.Hydorn žurnalistams nedvejodama pareiškė neapgailestaujanti dėl N.Klonoski mirties. Esą vyras apie savižudybę galvojo ne vieną mėnesį, nieko nenusprendė ir nesiėmė.
Manoma, kad „Gladd Group” metinė apyvarta siekia 98 tūkst. dolerių. Tai reiškia, kad Sh.Hydorn kiekvienais metais parduoda daugiau nei 1600 savižudybių rinkinių.
Tačiau moteris tikina iš prieštaringos veiklos nesiekianti pasipelnyti. Ji esą tik nori padėti žmonėms.
„Aš pernelyg užsiėmusi, kad imčiausi išgryninti tuos prakeiktus čekius”, – paklausta apie jos verslo pelną, pareiškė Sh.Hydorn.
Įkvėpė skaudi patirtis
Imtis tokios veiklos senolę paskatino jos pačios gyvenimo patirtis. Prieš trisdešimt metų Sh.Hydorn sutuoktinis ilgai kovojo su vėžiu. Tačiau ir po kelių operacijų vyro sveikata vis prastėjo – jis mirė ligoninėje.
Sh.Hydorn įsitikinimu, niekas neturėtų mirti lėta skausminga mirtimi ligoninės lovoje. „Mirti reikia greta savo mylimų žmonių, laikančių tavo ranką”, – įsitikinusi Sh.Hydorn.
Po sutuoktinio mirties ji sutiko garsų eutanazijos šalininką Dereką Humphry.
Vyras yra įkūręs organizaciją „Hemlock Society”, kurios nariai siekė pakeisti eutanaziją draudžiančius įstatymus.
Be to, būtent D.Humphry parašė minėtą knygą „Paskutinis išėjimas”. Joje aiškinama, kaip nusižudyti.
Netrukus po jų pirmojo susitikimo Sh.Hydorn tapo grupės „Hemlock Society” (dabar ši organizacija yra susijungusi su dar viena grupe ir pakeitusi pavadinimą. – Red.) nare. Čia amerikietė sužinojo apie vieną Kanadoje gyvenantį vyrą, kuris visame pasaulyje pardavinėjo savižudybėms skirtus vadinamuosius helio rinkinius.
Pagal Kanados įstatymus, ši veikla reguliuojama griežčiau. Tad Sh.Hydorn pasiūlė šiam vyrui prisiglausti JAV. Netrukus jis atsikraustė į Kalifornijos San Diego apygardoje esantį La Mesos miestą, kur ir parodė Sh.Hydorn, kaip gaminami savižudybei skirti rinkiniai.
„Supratau, kad tai nuostabu”, – neslėpė ta pačia veikla ėmusi verstis amerikietė.
Pirkėjų – vis daugiau
Iš pradžių „Gladd Group” per mėnesį parduodavo tik porą savižudybei skirtų rinkinių.
Tačiau žinia apie moters veiklą sklido, o užsakymų daugėjo.
Sh.Hydorn pradėjo siųsti rinkinius į Izraelį, Braziliją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Škotiją, Skandinaviją, Australiją, Naująją Zelandiją, Singapūrą.
Kur yra pastaroji valstybė, moteriai teko žiūrėti net į žemėlapį, bet padėti numirti ji pasirengusi visiems.
Senolė tikina, kad pasklidus žiniai apie N.Klonoski mirtį ir tai, kaip jis nusižudė, užsakymų ji sulaukia dar daugiau – maždaug 100 per mėnesį.
Įsitikinusi daranti gera
Vis labiau klestintis senolės verslas, žinoma, siutina savižudžių artimuosius. Ją įdėmiau ėmė stebėti politikai ir teisėsaugos pareigūnai. Tačiau Sh.Hydorn tvirtai gina savo veiklą.
Nors keliasdešimčiai savižudžių pati parodė, kaip veikia jos platinami rinkiniai, senolė nežino, kiek tiksliai žmonių šitaip pasitraukė iš gyvenimo.
Tačiau ji tvirtina nuolat sulaukianti dėkingumo kupinų mirusiųjų artimųjų laiškų.
Moteris tikino ir pati vieną dieną galinti pasinaudoti savo platinamais helio rinkiniais.
„Jei bejėgė gulėsiu lovoje, būsiu su sauskelnėmis, negalėsiu kalbėti, manau, kad pasinaudosiu. Gyvenimas, čia, žemėje, gali pavirsti pragaru”, – į klausimą, ar pati pasinaudotų vadinamuoju savižudybės rinkiniu, atsakė senolė.
„Kartą manęs vienas žmogus paklausė: „Ar tu nebijai patekti į pragarą?” Jie nėra patyrę to, ką aš patyriau prieš 30 metų.
Aš nepažeidžiau jokio įstatymo. Nebent atsisėsčiau prie mirštančiojo ir pasakyčiau: „Naudok tai ir tylėk”, – kritikams atrėžė moteris.
Ar teisėta prekiauti mirtimi?
Tiesa, dėl to, ar užsiimdama tokia veikla amerikietė nepažeidžia įstatymų, nėra visiškai aišku.
Dviejose JAV valstijose organizacijos „Hemlock Society” nariams jau teko stoti prieš teismą dėl kaltinimų žmogžudyste.
Pasak buvusio prokuroro Floydo Prozanski, gali būti, kad savižudybei skirtų rinkinių pardavinėjimas pažeidžia ir dabartinius Oregono valstijos įstatymus.
Tačiau net jei taip kol kas nėra, savižudybės rinkinių gamyba, prekyba ir net jų reklama Oregono valstijoje netrukus bus uždrausta. Už tai jau balsavo valstijos įstatymų leidėjai, o netrukus naująjį įstatymą turėtų pasirašyti ir valstijos gubernatorius.
Oregonas yra viena iš dviejų JAV valstijų, kuriose įteisinta eutanazija. Tačiau čia gyvenusiam ir nusižudžiusiam N.Klonoski mirtina vaistų dozė šioje valstijoje nebūtų buvusi paskirta. Mat vyras, nors ir turėjo sveikatos sutrikimų, nesirgo neišgydoma liga.
Tuo tarpu internetu susisiekęs su Sh.Hydorn ir įsigijęs jos siūlomą rinkinį, pasitraukti iš gyvenimo N.Klonoski galėjo be jokių problemų.
„Visuomenėje, kurioje tiek daug žmonių kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų, ši bendrovė rado savo nišą – prekiauti mirtimi.
Bet juk tai tas pat kas pastatyti automatinę ginklų pardavimo mašiną prie klinikos sergantiesiems depresija”, – per Oregono įstatymų leidėjų posėdį šį pavasarį emocingai kalbėjo N.Klonoski brolis Zachas.
Jo teigimu, Sh.Hydorn atsiųstose instrukcijose savižudžiai netgi mokomi, kaip įsigyjant helio dujų balioną nesukelti įtarimo. Esą reikia prašyti vakarėlių balionams skirtų dujų, o ne helio balionų.
FTB jau surengė reidą
Tai, kad Sh.Hydorn veikla bent jau balansuoja ant legalumo ribos, rodo ir gegužę jos namuose JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnų surengtas reidas. Jis atliktas tiriant galimus pažeidimus, tarp jų – dėl mirties rinkinių siuntimo.
Per reidą iš Sh.Hydorn namų paimta dešimtys jau siųsti paruoštų savižudybės rinkinių.
Tačiau senolę pareigūnų atliekamas tyrimas, regis, daugiau glumina nei gąsdina. Susitikusi su žurnalistais ant nepriekaištingai atrodančios savo namų pievelės moteris kone juokėsi iš galimybės sėsti į kalėjimą.
„Ar aš atrodau kaip nusikaltėlė?” – klausė liekna, aukšta ir tvarkingai apsirengusi senolė.
Nežino, kam padeda numirti
Senolės kritikai net nelaukdami pareigūnų atliekamo tyrimo pabaigos į šį klausimą atsakytų teigiamai.
Netgi pritariantieji eutanazijai pabrėžia, kad Sh.Hydorn pardavinėja rinkinius nežinodama nei kas juos perka, nei kokios aplinkybės verčia klientus kreiptis į ją.
Amerikiečių asociacijos, užsiimančios savižudybių prevencija, vadovas Alanas Bermanas pabrėžė, kad ne visi savižudžiai mąsto racionaliai.
„O jei tai nepilnametis, apsimetantis suaugusiuoju? O jei tai asmuo, turintis išgydomą psichologinį sutrikimą? Ji neįvertina to, kam parduoda produktą”, – piktinosi A.Bermanas.
Tiesa, Sh.Hydorn į tokią kritiką jau turi parengusi atsakymą. Ji teigė ateityje galinti paprašyti žmonių atsiųsti savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, kad šie įrodytų savo amžių.
Tačiau po FTB pareigūnų reido jai pirmiausia rūpėjo kas kita. Moters galva buvo užimta mintimis, kaip gauti savižudybėms skirtų rinkinių juos užsisakiusiems klientams arba kaip grąžinti jiems pinigus.
„Juk aš tai darau ne dėl pinigų. Niekada neketinau imtis žmonių žudymo verslo.
Aš tik norėjau jiems padėti”, – aiškino moteris. („Los Angeles Times”, ABC NEWS, „The Daily Beast”, LR)
Lyginama su Daktaru Mirtimi
Sh.Hydorn lyginama su neseniai mirusiu amerikiečiu gydytoju Jacku Kevorkianu, kuriam buvo 83 metai. Jis padėdavo nepagydomai sergantiems žmonėms nusižudyti.
Kadangi pagal įstatymus gydytojas J.Kevorkianas negalėjo padėti prašantiesiems nusižudyti, jis suteikdavo jiems patalpas, rodydavo, kaip veikia nusižudyti padedantys aparatai, o paskui tik žiūrėdavo.
Daktaras Mirtis tvirtino iš gyvenimo pasitraukti padėjęs 130 žmonių. 1999 metais, kai garsi JAV televizijos laida „60 minučių” parodė įrašą, kuriame nufilmuota 52 metų vyro savižudybė, J.Kevorkianas buvo apkaltintas žmogžudyste ir nuteistas kalėti.
Prieš tai jį nesėkmingai buvo bandoma teisti 4 kartus.
1999 m. vyras buvo nuteistas nuo 10 iki 25 metų kalėjimo bausme, bet po aštuonerių metų buvo paleistas lygtinai su sąlyga, kad net žodžiu niekam neprasitars, kaip nutraukti sau gyvybę.
1989 m. J.Kevorkianas per televiziją pademonstravo savo „savižudybės mašiną”. Pirmiesiems žmonėms jis padėjo nusižudyti naudodamas aparatą, kuris pumpuodavo į savižudį druskos tirpalą. Kai pacientas paspausdavo atitinkamą mygtuką, jam būdavo suleidžiama mirtina dozė.
Bet aparatas greitai iš gydytojo buvo atimtas, o 1991 m. panaikinta mediko licencija. Dėl to vyras turėjo imtis paprastesnių pagalbos norintiesiems nusižudyti būdų.
Verstis tokia veikla J.Kevorkianui padėjo viena iš dviejų jo seserų. Ji dažniausiai filmuodavo klientus, kad būtų įrodymų, jog procedūra buvo įvykdyta jų prašymu.
2008 metais J.Kevorkianas nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į JAV Kongresą kaip nepriklausomas kandidatas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.