Pasistatei ką nori ir kaip nori, o valdininkai tegu mėgina įrodyti, kad tai padaryta neteisėtai.
20 metų tarsi uola iš plytų Trakų istoriniame nacionaliniame parke stovėjo ir 625 kvadratinių metrų ploto vila. Ten, kur galėjo iškilti nebent medinis vieno aukšto ir ne daugiau nei 90 kvadratinių metrų ploto namas.
Tačiau dabar vaizdas turėtų glostyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos specialistų akį. Prie namo neliko ūkinio pastato, pati vila jau be stogo ir be langų – vis labiau primena pastatą vaiduoklį. Pajudinti uolą prireikė 16 metų.
Kur kas greičiau – „tik” per 5 metus išnyko butaforinės kolonos prie verslininko Mariaus Gelažniko drabužių parduotuvės Vilniaus senamiesčio Didžiojoje gatvėje.
Galbūt užteks trejų metų nuversti savavališkus statinius, išdygusius šalia žymaus vokiečių rašytojo Thomo Manno trobelės Kuršių nerijoje. Teismai baigėsiir jau pasamdyta bendrovė nugriauti šiuos statinius.
Kovojo dešimt metų
„Visuomenės interesas ginamas vis geriau, o suinteresuotos grupės ir asmenys neberanda kitų būdų įteisinti savavališkas statybas, tik atvirai skųsti mane tiesioginiam vadovui – kultūros ministrui”, – tikina Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.
Vieną kovą Trakų istorinis nacionalinis parkas laimėjo – pernai mirusio mafijos krikštatėviu vadinamo Georgijaus Dekanidzės namą paveldėjusi našlė Tamara Žurova pati ėmė griauti prieš du dešimtmečius savavališkai pastatytą daugiau nei 600 kv. m vilą Varnikių kaime ant Skaisčio ežero kranto.
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dešimt metų darė viską, kad šis statinys būtų nugriautas.
„Ilgai kovojome. Man buvo svarbu, kad įstatymų būtų laikomasi, tačiau nesidomėjau, ar pastatas griaunamas. Tai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareiga.
Kad namas griaunamas, sužinojau iš žurnalistų.
Iškart buvau apkaltintas, kad nematau, kas vyksta Nacionalinio parko teritorijoje – pasirodo, buvo savavališka statyba, o apie tai parko vadovas nežino”, – aiškino G.Abaravičius.
Ėjo visais keliais
Ši mūrinė vila, pamažu virstanti griuvėsiais, – geriausias savavališkų statybų Lietuvoje pavyzdys. G.Abaravičius prisimena kiekvieną kovos, trukusios du dešimtmečius, etapą.
1990-aisiais G.Dekanidzė ir T.Žurova gavo sąlygas, koks namas gali būti statomas Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Tai turėjo būti rąstinis vieno aukšto statinys šlaitiniu stogu. Bet Skaisčio ežero pakrantėje iškilo mūrinė dviejų aukštų 600 kv. m ploto pilis.
Anuomet Statybų inspekcija nustatė, kad tai savavališka statyba, ir paliepė pašalinti padarinius. Tuomet namo šeimininkai 2000-aisiais kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją prašydami išduoti projektavimo sąlygas.
„Jie pateikė to statinio, kuris buvo pastatytas neteisėtai, projektą – norėjo nieko nekeisdami įteisinti savo namą.
Tačiau direkcija tokių sąlygų išduoti nesutiko. Tuomet buvome paduoti į teismą.
Teismų procesai buvo vilkinami labai ilgai. Mes buvome kaltinami nekompetencija, esą nesilaikėme Statybų įstatymo, kad mūsų sprendimai negalioja”, – prisimena G.Abaravičius.
Anot jo, spaudimą ėmė daryti aukšti pareigūnai, vienas jų – buvęs Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus skyriaus viršininkas Artūras Bundonis, kuris patvirtino šį projektą.
A.Bundonis susijęs su daugybe prieštaringai vertinamų statinių Vilniaus senamiestyje.
Skęsta teismų procesuose
Galiausiai vilos šeimininkai atsisakė ieškinio prieš Nacionalinio parko direkciją.
Tačiau Registrų centre statinys buvo įregistruotas kaip visiškai baigtas – dviejų aukštų 624 kv. m ploto, nors juridinis pagrindas tam nenurodytas.
„Tai buvo akivaizdus dokumentų klastojimas, ir mes iškart kreipėmės į prokurorus. Registrų centras reagavo žaibiškai – kone per dieną įrašas buvo panaikintas ir atkurta iki 1990-ųjų buvusi padėtis.
Dokumentų klastojimu niekas nebuvo apkaltintas. Nors akivaizdu, kad tokį įrašą galėjo padaryti aukštas pareigas Registrų centre ėjęs asmuo.
Situacija buvo grėsminga. Jeigu pastatas būtų parduotas, turėtume problemų su teisėtu įgijėju, kuris teisėtai įsigytų 600 kv. m metrų vilą ir bylinėtis su juo būtų dar sunkiau”, – aiškino Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas.
Vilą buvo nutarta parduoti. 2009-aisiais už ją prašyta 5 milijonų litų, ir tai buvo vienas iš dešimties brangiausių namų Lietuvoje.
„Mums buvo daromas didžiulis spaudimas. Suprantu, kodėl jauni žmonės bėga iš Lietuvos. Jie nemato, kad jų darbas būtų vertinamas. Tu sieki atlikti savo pareigą, o kai kas mėgina sutrypti tavo pastangas.
Ir šiuo metu esame paskendę bylose su stipriomis verslo grupuotėmis, kurios spėjo pristatyti savavališkų statinių ir netgi juos parduoti.
Tačiau yra patvirtintas teritorijos detalusis planas, todėl turime stiprių argumentų”, – tikino G.Abaravičius.
Griauna ne visus statinius
Lietuvoje kasmet nustatoma vis daugiau savavališkų statybų. 2009-aisiais jų buvo 431, pernai – 549, šiemet iki gegužės 31 dienos – jau 290. Tačiau savavališkų statybų padarinių pašalinama vis mažiau.
„Nustatytų savavališkų statybų skaičius labiau priklauso nuo įstatymų, kurie keitėsi, o ne nuo to, kad daugėjo pažeidėjų ar geriau dirbo inspekcija.
O padarinių šalinimas yra procesas, kuris, kaip rodo praktika, gali užtrukti ne vienus metus.
Be to, didžioji dalis pažeidimų yra palyginti smulkūs, kai pažeidėjas gali nustatyta tvarka suderinti projektą ar pataisyti statybos klaidas – griauti statinio nereikia”, – aiškino VTPSI atstovas ryšiams su visuomene Darius Babickas.
Įžūlių pažeidėjų mažėja
Prieš kelerius metus atrodė, kad pajūryje savavališkos statybos klesti.
Šiandien vis dar kalbama apie tas pačias garsiąsias nelegalių statinių istorijas – botelius ant Kuršių marių kranto Preiloje, statinius prie Th.Manno namelio, taip pat savavališkas statybas Palangoje, Meilės alėjoje.
Tačiau naujų skandalingų istorijų į viešumą nebeiškyla.
„Savavališkų statybų tikrai yra. Nustačius pažeidimą suteikiamas pusės metų terminas susitvarkyti.
Tačiau dažniausiai tokių pastatų savininkai neskuba to daryti, matyt, tikėdamiesi, kad kaip nors praslys.
Kai kurie pažeidimus ištaiso, kai bylą perduodame teismui. Yra ir tokių, su kuriais tenka bylinėtis metų metus”, – aiškino Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė.
Su vienu įžūliausių pažeidėjų Arvydu Lapinsku, kuris 2008-ųjų vasarą Nidoje, šalia Th.Manno muziejaus, per kelias dienas pastatė pašiūrę ir silikatinių blokelių namą, inspektoriai jau beveik susitvarkė.
„Visi teismo procesai yra baigti, nutarties skųsti nebegalima. Savavališki statiniai turėtų būti nugriauti. Pats savininkas teismo nutarties nevykdo”, – kalbėjo L.Misiulienė.
Su kitu pažeidėju Kęstučiu Gecu, pradėjusiu, kaip įtariama, savavališkai statyti namus šalia jūros esančioje Meilės alėjoje, teisminiai ginčai tebevyksta, o pušyną prie Meilės alėjos tebedarko betoniniai griaučiai.
Taiso senus pažeidimus
L.Misiulienė pastebi, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau gyventojų, kurie kreipiasi dėl galimybės ištaisyti pažeidimus ir įteisinti savavališkas statybas, vykusias seniau.
„Anksčiau situacija buvo be išeities. Padarei pažeidimą ir, kad ir koks jis būtų, galiojo nuostata atkurti buvusią padėtį.
Pavyzdžiui, gyventojas be leidimo ir suderinto projekto suremontavo ir apšiltino sukiužusio namo sienas.
Absurdiška liepti atkurti buvusią padėtį. Viskas įstrigdavo, nes nebuvo jokios išeities.
Dabar atsirado vilties spindulys – pažeidimą galima ištaisyti, jeigu toje vietoje pastatas iš tiesų gali stovėti.
Kai kada dalį statinio tenka nugriauti, jeigu jis, pavyzdžiui, yra aukštesnis nei galėjo tame sklype būti”, – aiškino L.Misiulienė.
Anot jos, 20 žmonių, dirbančių Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriuje, neužtenka, kad būtų nustatytos visos savavališkos statybos pajūryje.
Kita vertus, gali būti, jog įžūlių pažeidėjų mažėja dėl to, kad ilgai trunkantys teisminiai ginčai jiems nėra naudingi – sustabdžius savavališkas statybas, kol vyksta teisminiai ginčai, įšaldomos lėšos ir rizikuojama patirti didelių nuostolių.
Be to, ir nekilnojamojo turto rinka yra gerokai aprimusi, o būstas ir sklypai atpigę – verslininkai nebesidrasko dėl pelno.
Kolonas teko nugriauti
Vilniuje paveldosaugininkai nesiūlė uždaryti M.Gelažniko parduotuvės Didžiojoje gatvėje.
Jiems užkliuvo tik butaforinės marmurinės fasado kolonos, kurios visiškai nedera Senamiestyje. M.Gelažnikui liepta jas pašalinti.
Tačiau ši istorija prasidėjo dar 2006-aisiais, o baigėsi tiktai šiemet, po kelerius metus trukusio teismų maratono. Verslininkui galiausiai kolonas teko pašalinti.
Be to, jam gresia areštas arba viešieji darbai – verslininkas kaltinamas, kad nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Remiantis teismo sprendimu, kolonos turėjo būti nugriautos iki 2009 metų rugsėjo vidurio, tačiau jas verslininkas nugriovė tik prieš mėnesį.
Viena garsiausių istorijų pajūryje dar tęsiasi
Viena garsiausių savavališkų statinių istorijų pajūryje ir Lietuvoje – bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai” Preiloje pastatyti 17 vasarnamių (nuotr.).
Ši byla po teismus keliauja jau šešerius metus. Nors Aukščiausiasis teismas dar prieš metus paskelbė neskundžiamą nutartį vasarnamių kompleksą nugriauti, nes buvo pažeistas viešasis interesas, statytojai nesudėjo rankų ir prašė bylą atnaujinti – esą paaiškėjo naujų svarbių aplinkybių.
Tačiau civilinę bylą vėl atvertęs Klaipėdos apygardos teismas ieškovų prašymą dėl jos atnaujinimo atmetė – Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje neteisėtai iškilę statiniai turi būti nugriauti.
Teismai nustatė, kad kotedžai turi būti griaunami, nes jie pastatyti pažeidžiant Kuršių nerijos nacionaliniame parke galiojančius įstatymus.
Vasarnamių kompleksas Preiloje išdygo 2006 metų vasarą. Botelio statytojai vadovavosi nors ir neteisėtais, tačiau valdininkų patvirtintais detaliaisiais planais. Komplekso vertė tuomet siekė 23 mln. Lt.
Daugiau nei pusė vasarnamių jau buvo rezervuoti pirkėjams, kurie susigrąžino pradinį įnašą. Be to, statiniai buvo įkeisti bankui.
Nustato daugiau pažeidimų
Šiemet iki gegužės 31 dienos Lietuvoje nustatyta 290 savavališkų statybų, surašyti 255 reikalavimai pašalinti padarinius. Vykdant VTPSI reikalavimą buvo pašalinta 13 savavališkos statybos padarinių.
Daugiau savavališkų statybų užfiksuota Vilniaus regione – 70. Pajūrio regione – 58.
168 atvejais nustatyti pažeidimai susiję su nesudėtingais statiniais – pašiūrėmis, lauko virtuvėmis, tvoromis.
Saugomose ir kultūros paveldo teritorijose užfiksuotos 57 savavališkos statybos.
Pernai nustatytos 549 savavališkos statybos, pateikti 439 reikalavimai pašalinti jų padarinius, į teismą kreiptasi 34 kartus, 36 savavališkų statybų padariniai pašalinti.
2009-aisiais nustatytas 431 savavališkos statybos atvejis, reikalauta pašalinti 335 statybų padarinius, į teismą kreiptasi 85 kartus, o nugriauti 66 savavališkai pastatyti statiniai.
Bylas dažniausiai laimi
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nuo 2006 iki 2010 metų dalyvavo 109 teisminiuose ginčuose dėl savavališkų statybų.
17 kartų direkcija buvo ieškovė, 23 kartus – atsakovė, o 67 kartus dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo – dažniausiai teisminiuose procesuose, kuriuos pati inicijuodavo.
47 bylas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija laimėjo, 9 pralaimėjo. Direkcijos specialistų nuomone, tai rodo, kad viešasis interesas ginamas pagrįstai.