Vos prieš kelerius metus kelis kartus atsilikusi nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal pigių nakvynės vietų skaičių dabar Lietuva siūlo gerokai daugiau galimybių apsistoti pernelyg neištuštinant piniginės.
Kaune pigesnes vietas užpildo su oro bendrove „Ryanair” atskrendantys turistai, o vilniečiai dar tik laukia pigių oro bendrovių, pradėjusių į sostinę skraidyti praėjusį pavasarį, keleivių srauto.
Vienai nakčiai neišlaidauja
Vilniuje nakvynės namuose galima apsistoti ir už 30–40 litų. „Porą vietų rastume”, – paklausta, ar po kelių dienų būtų kur pernakvoti, atsakė Vilniaus centre įsikūrusių svečių namų „Europolis” administratorė.
Čia dažniausiai apsistoja rusai, baltarusiai, lenkai, vokiečiai ir turkai. Vienvietis kambarys kainuoja 100, dvivietis – 120 litų.
Nelengvai laisvą vietą surastų ir „Telecom” svečių namai, esantys sostinės Naujamiestyje. Atėjus vasaros sezonui čia taip pat dažnai skamba rusų kalba.
Pastaraisiais metais šiuose svečių namuose apsistoja ir nemažai italų.
„Turistai pradėjo kitaip vertinti nakvynės vietą. Pas mus atvyksta žmonių, kurie tikrai turi daug pinigų. Tarkim, iš Rusijos.
Tačiau jie atvyksta vos nakčiai – pernakvoja ir važiuoja prie jūros, tad nakvynei neišlaidauja”, – apie pakitusius artimojo užsienio turistų įpročius kalbėjo „Telecom” svečių namų administratorė Ana.
Lietuviai moteliuose, viešbučiuose ar svečių namuose dažniausiai apsistoja vykdami darbo reikalais į kitą miestą.
Palygino su turgumi
„Taip, pigių nakvynės vietų padaugėjo pastaraisiais metais, tačiau taip yra tik Vilniuje.
Kaune ir Klaipėdoje jų skaičius beveik nepakito, tad ten konkurencijos beveik nėra”, – sakė šiuose miestuose įsikūrusių svečių namų „Litinterp” direktorius Česlovas Koreiva.
Jis tikisi, kad ši vasara bus kur kas palankesnė nei praėjusi, tačiau pernelyg džiaugtis nederėtų. Juo labiau kad pigios ar vidutinio brangumo nakvynės vietų nišą rinkoje užpildė ir pusiau legaliai veikiantys privatininkai: įsigiję verslo liudijimą, tačiau nepasirūpinę higienos pasu, kuris būtinas siūlant trumpalaikio apgyvendinimo paslaugą.
„Mūsų versle vyksta tas pat, kas maisto turgavietėse ir Gariūnuose. Vieni dirba su kasos aparatais, kiti – be. Pasiekia 100 tūkst. litų per metus apyvartą, tačiau šių pinigų neapskaito”, – lygino Č.Koreiva.
Teko sumažinti kainas
Be to, konkuruoti tenka ir su aukštesnės klasės viešbučiais, kuriuos krizė privertė mažinti kainas.
„Litinterp” taip pat apkarpė savo įkainius: tarkim, prieš porą metų 180 litų kainavusį trivietį kambarį dabar siūlo ir už 120, ir už 100 litų.
„Klientas yra karalius. Sako, kad neturi daugiau pinigų, tai ir sutinki”, – neslėpė Č.Koreiva.
„Litinterp” vadovas džiaugėsi, kad pagaliau pasirodė ne tik iš anksto vietas rezervavę užsieniečiai, bet ir neplanuotai užsukantys turistai. Pastaruoju metu jie buvo beveik išnykę.
Gatvėje miegoti nereikėjo
30 litų – tiek pigiausiai kainuoja nakvynė Kaune. „Kalbos dėl nakvynės vietų stygiaus mieste – pernelyg išpūstas burbulas”, – mano Kauno apskrities turizmo informacijos centro vadovas Sigitas Sidaravičius.
Gegužę vyko didžiausia šventė miesto istorijoje „Hanza Kaunas 2011”.
Jos išvakarėse svarstyta, kad visiškai nebus galimybių rasti vietą priglausti galvą, jeigu kambarys neužsakytas iš anksto.
Taip neatsitiko. Laisvų kambarių buvo net viešbučiuose. Kokia bus padėtis per Europos krepšinio čempionatą, dar sunku spėlioti.
Nesunkiai užsisakyti kambarį ar lovą šiuo metu galima ir Kauno moteliuose, svečių namuose, hosteliuose. Tokių pigių nakvynės vietų Kaune yra apie 30.
Apyvartą didina renginiai
„Kai mieste vyksta koks nors renginys, laisvų vietų nelieka”, – pasakojo vieno seniausių Kaune hostelio „Hostel 10” vyriausioji vadybininkė Jūratė Navickienė.
Šią nakvynės vietą pamėgo futbolo aistruoliai, sportininkai, arenos statybose dirbantys žmonės ir naudotų automobilių pirkėjai iš Baltarusijos.
Pastarųjų dėka hostelio užimtumas šiemet padidėjo apie 20 procentų, o tikrų keliautojų skaičius išliko toks kaip praėjusiais metais.
Kita vertus, atostogų sezonas tik prasideda. Tikrasis vaizdas susidėlios liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Dažniausiai į Kauną užsuka vokiečiai, lenkai, latviai ir estai. Smarkiai padaugėjo svečių iš Suomijos. Būta ir egzotiškų šalių atstovų – korėjiečių, Nigerijos gyventojų.
Džiūgauti neskuba
Panevėžio mieste ir šalia jo įsikūrusių svečių namų šeimininkai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau klientų.
Nors jie patvirtina, kad gyvenimas suaktyvėjo ir žmonės daugiau keliauja, pernelyg džiūgauti dar neskuba.
„Šiuo metu pas mus užimta 50 procentų kambarių”, – sakė svečių namų „Kaziuko kamara” savininkas Kazys Grabys.
Klaipėdos gatvėje, palyginti netoli miesto centro, įsikūrę svečių namai vienu metu gali priimti keliolika žmonių. Paros kaina – nuo 70 iki 140 litų.
„Kaziuko kamarą” dažniausiai renkasi ne vasarą keliaujantys turistai, bet į komandiruotę Panevėžyje atvykę darbuotojai – kultūros, finansų srities specialistai. Taip pat čia apsistoja vairuotojai, ekspeditoriai, statybininkai.
„Dabar kiek lengviau atsikvepiame. Bet žiemą būdavo taip, kad per mėnesį užsakydavo du ar tris kambarius. Taip ir gyvename – 4 mėnesius nuostolingai, o per vasarą tikimės atsigauti.
Viską sudėjus išeina apskritas nulis. Viliamės, kad reikalus kiek pataisys artėjantis krepšinio čempionatas”, – kalbėjo K.Grabys.
Kartais veikia ir nelegaliai
Įmonėms, teikiančioms laikinojo apgyvendinimo paslaugas, kasos aparatai privalomi, o privatiems asmenims – nebūtini. Tačiau pastarieji privalo išrašyti sąskaitą, jei klientai to prašo.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet pagal pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją patikrino vienus Vilniuje esančius svečių namus. Inspektoriai užsakė 3 vietų kambarį parai už 35 eurus. Užsakymą priėmė, kaip vėliau nustatyta, nelegaliai dirbusi administratorė.
Ją „įdarbino” darbdavys, veiklą vykdęs turėdamas verslo liudijimą teikti apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių paslaugas). Buvo sutarta administratorei mokėti 67 litų per parą darbo užmokestį, ji turėjo dirbti 4 paras per savaitę. Tačiau tai nebuvo apibrėžta darbo sutartimi.
Be to, inspektoriai išsiaiškino, kad patalpų savininkas tam tikrą laikotarpį teikė nakvynės ir pusryčių paslaugas neįregistravęs individualios veiklos ar neįsigijęs verslo liudijimo. Iš šios veiklos jis gavo apie 96 tūkst. litų pajamų, kurių nedeklaravo.
Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jo gautos pajamos iš šios veiklos per 12 mėnesių viršijo 100 tūkst. litų. Vadinasi, jis turėjo mokėti pridėtinės vertės mokestį.
Už šiuos pažeidimus jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, nurodyta deklaruoti bei sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir pateikti pajamų mokesčio deklaraciją. Po patikrinimo gyventojas deklaravo beveik 29 tūkst. litų PVM ir apie 96 tūkst. litų pajamų iš individualios veiklos.
Palangos mieste inspektoriai nustatė atvejį, kai, nusižengiant teisės aktams, apgyvendinimo paslaugos viešbutyje (poilsiautojams apgyvendinti buvo siūloma 13 kambarių) buvo teikiamos pagal verslo liudijimą, nors tokią veiklą gali vykdyti tik juridinis asmuo, jai būtinas savivaldybės leidimas.
Be to, nustatyta, kad viešbučio administratorė buvo įdarbinta kitoje bendrovėje, kuri veiklos viešbutyje nevykdė. Surinkta medžiaga buvo perduota teisėsaugai.
Šaltinis: VMI