Monetos – vargas net kunigams

Palangos smulkieji verslininkai, prekiaujantys lauke, sezono metu sukaupia krūvas smulkių pinigų.

Kur dėti maišus metalinių litų ir centų, kuriais poilsiautojai dažnai atsiskaito už nedaug kainuojančias prekes ir maisto gaminius? Nors šie pinigai – legali atsiskaitymo priemonė, daugelis jų kratosi.

Tokį rebusą kiekvieną vasarą sprendžia prekyba ledais užsiimanti Palangos bendrovė „Timotis”.

Apie 20 prekybos vietų kurorte turinčioje įmonėje po geresnio savaitgalio vien metaliniais litais susikaupia per 5 tūkstančius litų.

Per visą vasarą į bendrovės kasą monetomis subyra apie 50 tūkst. litų.

Tačiau metalinius litus ir centus į popierinius banknotus kurorte keičia ne visų bankų skyriai. Jeigu tokia pinigų keitimo paslauga ir teikiama, už metalinių litų perskaičiavimą imamas nemažas mokestis.

„Savo įmonės sąskaitas turiu keliuose bankuose, tačiau atnešus pinigus monetomis SEB banke už perskaičiavimą reikia mokėti 4,5 proc. sumos.

Šiaulių banke šis mokestis siekia 3,5 proc.

Atnešus į banką keletą tūkstančių litų susidaro nemažos išlaidos”, – pasakojo bendrovės „Timotis” savininkas Tomas Žulkus.

Bankų paslaugų vengiantys verslininkai sukasi kaip išmano. Iš ryto monetas mielai priima pirkėjams grąžai smulkių pinigų dar neprikaupę prekybos centrai, paplūdimių lauko kavinės.

„Vienos mūsų pardavėjos motina anksčiau dirbo „Cento” parduotuvėje, kurioje iš karto pakeisdavo po tūkstantį litų.

Dabar metalinių pinigų įsiūlome „Iki” tinklo parduotuvei”, – pasakojo R.Reinikis.

Verslininkus gelbsti ir asmeninės pažintys bankuose. Į pastaruosius dažnai kreipiasi įmonės, kurioms reikia metalinių litų ar centų.

Paskui juos ateina kiti verslininkai, kurie metalinius pinigus nori išsikeisti į banknotus.

Už nedidelę dovanėlę ar šokolado plytelę kai kurios banko kasininkės geranoriškai pabūna tarpininkėmis ir iškeičia pinigus be mokesčių.

Metaliniais litais stengiasi atsiskaityti visi „Timočio” įmonės darbuotojai.

„Kai atvažiuoju į degalinę, kasininkai iš karto suka nosį. Jie jau žino, kad už benziną atsiskaitysiu monetomis.

Už metalinius pinigus perkame maisto produktų, įmonei reikalingų daiktų.

Pardavėjai raukosi, bet nieko negali padaryti – metalinius pinigus jie privalo priimti. Tačiau visuomet jaučiamės kažkuo prasikaltę”, – pasakojo R.Reinikis.

Net ir taip sukdamiesi įmonės vadovai per vasarą surenkamų metalinių pinigų nesugeba atsikratyti.

Tada prasižengusiems darbuotojams smulkiais pinigais išmokami atlyginimai.

„Tokia nuobauda – gana veiksminga. Tikrai menkas malonumas pusę atlyginimo – keletą šimtų litų gauti maišeliuose”, – šypsosi T.Žulkus.

Verslininkas pasakojo, kad užpernai mėgino naudotis nemokamu Lietuvos banko monetų keitimo aparatu, kuris yra Klaipėdoje. Per vasarą T.Žulkus uostamiestyje pakeisdavo apie 30–40 tūkst. litų.

„Jau žinodavau, kad maišeliuose įmanoma panešti iki 10 tūkstančių metalinių pinigų”, – sakė įmonės savininkas.

Tačiau šia Lietuvos banko paslauga palangiškis liko nusivylęs.

„Į Klaipėdą kas mėnesį tenka važiuoti po du kartus. Prie automato nuolat tenka stovėti eilėje, nes vasarą norinčių išsikeisti metalinius pinigus yra nemažai”, – skundėsi verslininkas.

Be to, banke jis visada būdavo įtariai nužvelgiamas. „Ar jūs ne iš įmonės?” – verslininko paklausdavo prie keitimo automato budintis banko darbuotojas.

Kai meluoti priverstas verslininkas pasiteiraudavo, koks skirtumas, išgirsdavo: ši paslauga teikiama tiktai gyventojams.

Stovėdamas eilėje prie keitimo aparato palangiškis susipažino su kavos pardavimo automatus aptarnaujančios įmonės darbuotoju, kuris keisti metalinių litų į Lietuvos banko Klaipėdos skyrių atvažiuodavo beveik kasdien.

Pasukti galvą, kaip pigiau iškeisti metalinius pinigus į popierinius, tenka ir kunigams.

Juk į aukų dėžutes neretai byra ir monetos, ypač mažesnėse parapijose.

Spręsti šio žemiško reikalo Vilniaus kunigai ar jų pagalbininkai skuba į sostinės Žirmūnų rajoną, mat ten įsikūrusiame Lietuvos banko (LB) skyriuje monetos į banknotus yra keičiamos nemokamai.

Anksčiau smulkmę būdavo galima iškeisti ir sostinės centre esančioje LB kasoje. Tačiau po remonto, kai šalia jos buvo įkurtas Pinigų muziejus, šios paslaugos kažkodėl neliko.

Anksčiau į šią kasą dažnai atskubėdavo ir Vilniaus arkikatedros dvasininkai.

Galimybę nemokamai išsikeisti pinigų LB kasose turi ir kauniečiai bei klaipėdiečiai. Kiekviename iš trijų didžiųjų miestų yra po vieną tokią paslaugą teikiantį skyrių.

Tačiau LB tarnautojai nepersidirba: pavyzdžiui, sostinėje šis skyrius veikia nuo 9 iki 15 val. ir dar su pietų pertrauka. Tad nenuostabu, kad jame nutįsta milžiniškos eilės, ypač po savaitgalio.

Tuo tarpu kitų vietovių gyventojams, verslininkams ir bažnyčių ekonomams tenka ieškoti kitokių išeičių.

Nejaugi riedėsi į vieną iš trijų didmiesčių su maišu monetų?

„Jei mieste nebūtų tokios vietos, net nežinau, ką reikėtų daryti. Ieškotume, kuris komercinis bankas už tokią paslaugą taiko kuo mažesnį mokestį”, – sakė Kauno Petrašiūnų parapijos klebonas Vincentas Tamošauskas.

Tuo tarpu Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonui Viktorui Cukurui svarstyti, kur dėti paaukotas metalines monetas, nereikia. Jas mielai iškeičia greta bažnyčios įsikūrusios parduotuvės arba vaistinės.

O Utenos Dievo Apvaizdos parapija bažnytines rinkliavas perveda į banką sumokėdama 4 proc. mokestį.

„Tradiciškai monetų keitimas į banknotus suaktyvėja šiltuoju metų laiku, nes tada padaugėja lauko prekybos vietų: pardavinėjami ledai, vaisvandeniai, kitos prekės. Geras to pavyzdys – Palanga.

Ne sezono metu smulkioji prekyba šiame kurorte gana apsnūdusi, o atėjus vasarai suklesti, daug atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Mūsų padalinys Palangoje vasarą aptarnauja nemažai klientų, kurie nori iškeisti monetas ir centus į kupiūras”, – sakė „Swedbank” atstovas Saulius Abraškevičius.

Šio banko padaliniuose litai ir centai keičiami į banknotus. Už jų pakeitimą mokestis neimamas, jei suma neviršija 10 litų. Jei didesnė, imamas mokestis – 4,5 proc. sumos arba ne mažiau kaip 4 litai.

Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, norintiems pervesti litų monetas ir centus į savo sąskaitą, tai nieko papildomai nekainuoja, jei suma neviršija 10 litų. Jei daugiau, imamas toks pat mokestis, kaip ir keičiant į banknotus.

Daug klientų užsuka ir į šio banko skyrių sostinės prekybos ir pramogų centre „Akropolis”. Čia stovi monetų skaičiavimo savitarnos aparatas.

Subėrus monetas jis išduoda kvitą su nurodyta suma.

Tuomet galima pinigus gauti kupiūromis grynaisiais arba padėti į sąskaitą.

„DnB Nord” iš atėjusiojo su taupykle į banką už monetų keitimą į banknotus ima 6 proc. mokestį nuo sumos, tačiau ne mažesnį nei 3 litai. „Tokį mokestį nustatėme, nes operacijai reikia daugiau rankų darbo”, – aiškino banko atstovas Andrius Vilkancas.

Kai kuriems klientams vizitas į banką prilygsta treniruotei su svarmenimis. Tarkim, 1000 litų po 10 centų maišas sveria apie 26 kilogramus.

Jei „DnB Nord” banke monetomis įnešate iki 20 litų, ši paslauga nemokama. Jei suma didesnė, tenka mokėti 4 proc., tačiau ne mažiau nei 3 litus.

Dažniausiai su smulkiais pinigais į banką ateina spaudos kioskų pardavėjai, kooperatyvų buhalteriai.

„Tačiau yra nemažai norinčiųjų atvirkštinės operacijos.

Tarkim, pardavėjai nori banknotus išsikeisti į monetas. Prekybos tinklams prireikia ir keliasdešimties tūkstančių litų smulkiais”, – sakė A.Vilkancas.

Tuo tarpu SEB bankas išvis neaptarnauja tų, kurie monetas nori iškeisti į banknotus. Šio banko skyriuose klientai gali į savo ar kito asmens sąskaitą padėti pinigų litų ir centų monetomis.

„Tačiau tokios privačių klientų operacijos itin retos. Klientams, sukaupusiems litų ir centų monetų, siūlome kreiptis į Lietuvos banko skyrius, kur keitimo į banknotus paslauga teikiama nemokamai”, – aiškino SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Jei klientas pageidauja papildyti savo sąskaitą iki 40 litų monetomis, ši paslauga nemokama. Jei suma viršija 40 litų, taikomas 4,5 proc. sumos mokestis.

Banke „Snoras” pakeisti monetas iki 30 litų nieko nekainuoja. Jei suma didesnė, mokamas 4 proc. mokestis nuo keičiamos sumos, tačiau ne mažesnis nei 3 litai.

Šiemet sausio–gegužės mėnesiais LB kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje keisti į banknotus priimta 27,4 milijono įvairaus nominalo litų monetų ir centų vienetų.

Kasmet LB keičiamų monetų skaičius didėja: pernai bankas į banknotus iškeitė 26 mln. vienetų monetų, o 2009-aisiais – 24 mln.

2011 m. gegužės 31 d. apyvartoje buvo per 991 mln. įvairaus nominalo monetų, jų suma – 202 mln. litų. Jos svėrė apie 1973 tonas.

2011 m. gegužės 31 d. didžiausią visų apyvartoje esančių monetų dalį pagal kiekį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 39 ir 21 proc.).

Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų kiekis per metus padidėjo 6 proc. – iki 310 monetų, iš jų 121 vienetas – 1 cento monetos.

2011 m. gegužės 31 d. 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė beveik tris ketvirtadalius (74 proc.) visos apyvartinių monetų sumos. Per metus 5 litų monetų dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, 2 litų ir 1 lito monetų dalis apyvartoje beveik nepakito.

Dar 2007 metais Lietuvos bankui buvo kilusi idėja atsisakyti smulkiausių monetų – 1, 2 ir 5 centų. Mat nukaldinti vieno cento nominalo monetą kainuoja apie 5 centus, todėl ši veikla nuostolinga.

Tačiau tuomet prieš tokią iniciatyvą buvo prekybininkai. Anot jų, smulkūs pinigai padeda įgyvendinti rinkodaros akcijas, kai siūlomos nuolaidos.