Lietuvos kelininkai laukia finansavimo, kad galėtų iš pagrindų sutvarkyti kai kur ir 8 cm gylio siekiančiomis provėžomis sugadintą kelią, vedantį iš Pasvalio į Saločius. Jei pavyks, 20 km kelio ruožas kelio darbininkų sulauks kitąmet. Bet tai – ne rimčiausia Lietuvos kelių bėda. Kelininkų galvos skausmas – dėl didelių sunkvežimių srautų itin nesaugiu tapęs kelias tarp Marijampolės ir Kauno. Estai nuo automobilių srautų gelbėdami Pernu miestą, tiesia aplinkkelį, o latviams dabar svarbiausias projektas - visiškai naujas kelias nuo Rygos į Maskvos pusę, kuriuo turėtų pajudėti dabar per gyvenvietes važiuojančių sunkvežimių srautai.
Kelyje Pasvalys-Saločiai – provėžos
Jau netrukus, šią liepą, bus pradėtos remontuoti kelio, vedančio iš Pasvalio į Saločius, atkarpos, kurių bendras ilgis sudaro apie kilometrą. Jose dėl sunkiasvorio transporto ir itin karštos praėjusios vasaros provėžos siekia 7-8 cm. Šiuo keliu per dieną pravažiuoja apie 5 tūkst. automobilių, pusė jų – sunkvežimiai.
Praėjusiais metais Panevėžio kelininkai lopė kelio iš Pasvalio į Saločius duobes, giliausios – 7-8 cm – provėžos tvarkytos užpernai. Tačiau, anot „Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus Rolando Žagaro, rekonstrukcijos reikėtų dar 20 kelio iš Pasvalio į Saločius kilometrų. Šiais metais pradėtas rengti darbų projektas. Jei viskas eisis sklandžiai, galbūt kitąmet rekonstrukcija ir bus pradėta. „Kada tos provėžos, kurios dabar yra 5-6 cm pasieks pavojingą ribą, nežinia. Būna, kad esant karštai vasarai provėžos per metus pagilėja centimetru“, - lrytas.lt pasakojo R.Žagaras.
Jo skaičiavimais, šiųmečiams darbams, kad būtų sumažintos 7-8 cm provėžos, reikėtų 100 tūkst. Lt, rekonstruoti 20 km kelio - mažiausiai 1-1,5 mln. Lt.
Suka galvas dėl Panevėžio aplinkkelio
Anot R.Žagaro, sovietmečiu buvo numatyta, jog kitoje magistralės „Via Baltica“ dalyje, Panevėžio aplinkkelyje, nuo 2000-ųjų iki 2020-ųjų bus tiesiamos dar dvi eismo juostos. Tačiau judėjimas kriziniais metais sumažėjo, paskui vėl augo - 2006-2009 m. po 10 proc. kasmet. Panevėžio aplinkkeliu dabar kasdien pravažiuoja 7-8 tūkst. automobilių.
Okupacijos metais toks judėjimas rodė, jog jau reikia trečios ir ketvirtos eismo juostų. Tačiau pagal dabar galiojančias normas tiesti papildomą eismo juostą rekomenduojama, kai keliu per parą pravažiuoja 14-15 tūkst. automobilių.
Kelininkai svarsto, kaip mažinti apkrovą Panevėžio aplinkkelyje. Be galimybės tiesti dar porą eismo juostų svarstoma pritaikyti skandinavišką modelį, pagal kurį kelis kilometrus tęsiasi dvi juostos, vėliau prasideda trečioji juosta, o po kurio laiko vėl grįžtama į dvi eismo juostas.
R.Žagaras mano, jog kol nepasiekta maksimali eismo apkrova, skandinaviškas modelis būtų gera išeitis. Be to, šis projektas pigesnis, nes nereikėtų platinti sankasos. Tiesa, jo trūkumas tas, jog po 10-15 metų vėl reikėtų ieškoti sprendimų, kaip spręsti suintensyvėjusį mašinų judėjimą.
Tačiau asociacijos „Lietuvos keliai“ generalinio direktoriaus Rimvydo Gradausko įsitikinimu, modelis 2+1 Panevėžio aplinkkelyje būtų netinkamas. „Kam daryti, kad padarytum bėdą, - klausia R.Gradauskas. - Besikeičiantis kelias čia su dviem, čia su trim juostomis nesaugus. Antra, tai – laikinas projektas. Pritaikyti skandinavišką modelį Panevėžio aplinkkelyje būtų klaida“.
Tarp Kauno ir Marijampolės – nesaugu
Lietuvos automobilių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius sako, kad „Via Baltica“ ruožui nuo Pasvalio iki Saločių reikalinga greitoji pagalba – sustiprinti kelią, kad jis visiškai nesulūžtų. „Tai nėra didelė problema. Pinigai tam skirti. Didesnis rūpestis yra kelias tarp Kauno ir Marijampolės, kur eismo saugumo atžvilgiu kelias yra labai nesaugus, nes stipriai apkrautas sunkiasvoriu transportu“, - kalbėjo P.Tekorius.
Viliamasi, jog keliui rekonstruoti pavyks gauti lėšų iš ES fondų. Jei ne, svarstoma finansavimo ieškoti tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus. Tačiau, pasak P.Tekoriaus, toks sprendimas kelio tvarkymo darbus pabrangintų 2-2,5 karto, kai įprastai būtų galima įsitekti į 400-500 mln. Lt sumą.
„Estai „Via Baltica“ kelyje taip pat dar turi ką veikti, tačiau Lietuvoje ir Estijoje esančiose „Via Baltica“ dalyse labai skiriasi eismo intensyvumas. Jei Estijoje keliu pravažiuoja 1,5 tūkst. sunkiasvorių automobilių, tai Lietuvoje, atkarpoje tarp sienos ir Kauno, per parą pravažiuoja 5-6 tūkst. sunkvežimių“, - kalbėjo P.Tekorius.
Jis sako, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, jei gautų finansavimą, galėtų įgyvendinti jau parengtų projektų už 0,5 mlrd. Lt. Iš naujo ES programavimo periodo direkcija numačiusi gauti apie 200 mln. Lt.
Latviai tiesia kelią į Maskvos pusę
Lietuviams svarstant, iš kur gauti lėšų kelio „Via Baltica“ remontui ar dar geriau – rimtai rekonstrukcijai, latvių kelininkai sako, kad dabar jų prioritetas – visai ne ši magistralė, o naujas kelias iš Rygos iki Koknesės Maskvos kryptimi.
Latvijos automobilių kelių direkcijos tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Martinas Dambergas teigė, kad pagrindinis finansavimas – 85 proc. - šiam keliui tiesti skirtas iš ES fondų, likusią dalį atriekė Latvija.
Kelias iš Rygos Maskvos kryptimi pradėtas tiesti 2009 metais. Jį baigti tikimasi kitų metų spalį.
Anot M.Dambergo, naujojo kelio prisireikė dėl to, kad senasis tranzitinis kelias, vedantis iš Rygos į Maskvą, labai vingiuotas, eina per gyvenvietes, o juo važiuoja sunkvežimiai, traukiantys iš Rygos uosto į Baltarusiją, Rusiją. Kaip teigia M.Dambergas, naujasis kelias bus tiesesnis ir 20 km trumpesnis nei senasis, kuris tęsiasi 100 km.
Manoma, kad baigus tiesti naująjį kelią Maskvos link, juo važiuojančių automobilių srautai bus 3-4 kartus didesni nei važiuojančiųjų senuoju ir sieks 20 tūkst. automobilių per parą.
Pirmoji kelio Ryga-Koknesė atkarpa, kuri tęsiasi 35 km, atsieis 40 mln. latų (apie 195 mln. Lt).
Tuo pačiu latviai tiesia naują kelią nuo Ludza iki Terehovo. Ji taip pat yra kelio į Maskvą projekto dalis. Šios atkarpos pusė jau baigta, kitą pusę tikimasi baigti kitąmet.
Kloja apvažiavimą aplink Estijos miestą Pernu
Pagal procentą, kokia dalis nuo BVP skiriama keliams, 2009 metais Estijoje buvo atriekiama 1,46 proc., Lietuvoje 0,85 proc., Latvijoje – 0,72 proc. 2010 metais – Estijoje – 1,87 proc., Lietuvoje – 1,26 proc., Latvijoje – 0,82 procento.
Estijos kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Markas Pusas finansavimu, skiriamu keliams tvarkyti, nesiskundžia: „Bendrai vaizdas neblogas. 2009 metais keliams buvo skirta 3 mlrd. kronų (660 mln. Lt), pernai – 4,2 mlrd. (927 mln. Lt) kronų. Iš jų ES fondų dalis atitinkamai – 62,1 mlrd. kronų ir 106,6 mlrd. Kronų.“
Lietuvoje 2009 m. valstybinėms reikšmės keliams skirta 1,237 mlrd. Lt (iš jų – 655 mln. Lt ES lėšos), 2010 metais – 1,192 mlrd. Lt (531 mln. Lt – ES lėšos).
Kadangi didžioji per Estiją einančios „Via Baltica“ kelio dalis buvo sutvarkyta šaliai 2004 m. įstojus į ES, estų kelininkai pajėgas metė svarbiausiam, jų teigimu, tranzito maršrutui Ikla-Pernu-Talinas tvarkyti. Tačiau tiesiant Pernu apvažiavimą, kad per miestą, kuriame gyvena apie 45 tūkst. žmonių, kas para nevažiuotų 17 tūkst. automobilių, estams kilo keblumų. Projekto kaina - 40 mln. eurų.
Skelbdama konkursą aplinkkeliui tiesti, Estijos kelių direkcija tam, kad varžytis galėtų daugiau Estijos įmonių, aplinkkelį suskaidė į keturis etapus ir sudarė keturis kontraktus. Tačiau su dviem pirmaisiais kontraktais kilo problemų. Vienas konsorciumas – Latvijos ir Estijos įmonės – šių metų pradžioje nustojo dirbti. Teko skelbti naują konkursą. Tad nors buvo planuota Pernu apvažiavimą baigti šią vasarą, darbų pabaigą prisiėjo nukelti į kitus metus.
„Direkcijai prižiūrėti kelio tiesimą, kai sudaryti keturi kontraktai, sudėtingiau nei sudarius sutartį su viena įmone. Iš kitos pusės, taip padalijama rizika: jei vienoje atkarpoje iškyla problema, kitos juda“, - kalbėjo M.Pusas.
Pasak jo, Estijos kelininkams rūpesčių kilo dėl to, kad kelių tiesimo sutartys sudarytos 2009-2010 metais, kai darbų ir sąnaudų kainos buvo mažesnės. Tuo periodu Estijoje stambių kelių tiesimo projektų daug nebuvo, todėl kelių tiesimo įmonės konkuravo, o tai mušė kainas. Dabar situacija pasikeitė – padidėjus ES fondų finansavimui projektų daugiau, konkurencijos mažiau, tad kainos išaugo, o Estijos kelių direkcija neturi iš ko jas kompensuoti.