Lietuvos maistininkų profesinės sąjunga piktinasi teismo
sprendimo atidėti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų
streiką. Anot asociacijos, tokie sprendimai kelią klausimą, ar
įmanoma darbuotojams Lietuvoje kolektyviai ginti savo teises
streikuojant.
„Šiandien mes prašome tik to, kad 1 mln. litų liktų
apyvartoje, bet, anot teisėjo, tai nėra viešas interesas
Lietuvoje“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Švyturio“
profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas,
pastebėjęs, jog šiemet bendrovė akcininkui Danijoje išmokėjo
apie 100 mln. litų dividendų.
Utenos alaus darbininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis
teigė, jog susitikimai su įmonės administracija prasidėjo dar
sausį, tačiau tik sudarius taikinimo komisiją gegužę vadovybė
pasiūlė didinti atlyginimus 0,5 proc., tačiau profsąjungos sutiko
tik su 7,3 proc. atlyginimu indeksavimu. Ginčas buvo baigtas
nesutarimų protokolo surašymu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis bendrovės
„Švyturys - Utenos alus“ skundą dėl bendrovės darbuotojų
sprendimo skelbti streiką, pirmadienį trisdešimčiai dienų
atidėjo birželio 23 dieną planuotą rengti protesto akciją
abiejuose įmonės padaliniuose - Klaipėdoje ir Utenoje. Streikui
slaptu balsavimu birželio 9-10 dienomis pritarė daugiau nei 58 proc.
darbuotojų.
Konferencijoje dalyvavęs, profsąjungas atstovaujantis advokatas
Nerijus Kasiliauskas savo ruožtu teigė, jog tokiu būdu įmonė
„Švyturys-Utenos alus“ paskelbta įmone, tenkinančia gyvybinius
visuomenes poreikius.
Anot Klaipėdos apylinkės teismo, byloje nebuvo jokių
dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad streiko organizatoriai kartu
su darbdaviu ėmėsi priemonių užtikrinti minimalų ieškovo
atliekamų funkcijų vykdymą bei tai, kad streiko atidėjimu nebus
pažeista darbuotojų teisė streikuoti.
Teismo nutartį per septynias dienas profsąjungos galės
apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.
„Nesutarimai
kyla mums ir Profsąjungų vadovams skirtingai interpretuojant vieną
Kolektyvinės sutarties punktą dėl kasmetinio atlyginimų
peržiūrėjimo. Tokioje situacijoje yra civilizuota išeitis
palikti sprendimo teisę teismui, o priežasčių nepasitikėti
teismo sprendimu nėra. Eskaluojant šį klausimą yra daromas šou,
kurio tikslas – paveikti teismą“, – pranešime spaudai teigia įmonės
Korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.
„Derybų
metu siūlėme įvairius variantus – atlyginimų pakėlimą 1,8
proc. (pernai metų infliacijos dydis), papildomą privatų medicinos
draudimą, sporto naudas. Visi mūsų pasiūlymai buvo atmesti
iškart, profsąjungoms net nepasitarus su darbuotojais. Jokių
realiai įgyvendinamų kompromisinių siūlymų iš profesinių
sąjungų taip pat nebuvo pateikta. Todėl kyla abejonių, jog vyko
ne tikrosios derybos, o tik formalūs susitikimai, iš anksto žinant,
jog tokie aukšti reikalavimai – kelti atlyginimus 12,4 proc. –
nebus priimti. Profsąjungos žūtbūt stengiasi surengti streiką,
kuris naudingas ne įmonės darbuotojams, o įmonėje net
nedirbančiam profsąjungų vadovui Raimondui Tamošauskui, pernai
nesėkmingai siekusiam Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos
vadovo posto ir matyt, toliau puoselėjančiam šias ambicijas“, –
komentuoja D. Smailys.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina
Gruzdienė savo ruožtu pastebėjo, jog Lietuvoje yra viena iš
sunkiausių procedūrų Europoje streikuoti - nuo 2000 metų
apdirbamojoje gamyboje surengti tik 2 streikai, o privačiame
sektoriuje streikų beveik nebūna.