Niekas neaugina kūrėjų
Atrodo, užklupusi ekonominė krizė turėjo kiek išjudinti verslą ir priversti jaunus ir darbo neradusius žmones imtis savų idėjų realizavimo. Tačiau galimas pagyvėjimas, jei ir buvo – tik labai menkas.
Ar iniciatyvos trūkumas – lietuvių mentaliteto, švietimo spragų ar išties nepalankios ekonominės situacijos padarinys?
Nacionalinio plėtros instituto direktorius Mindaugas Kiznys susižavėjęs Rumunijos jaunimu, gyvenančiu panašiomis sąlygomis kaip ir lietuviai: „Nesiremiu jokia statistika, tačiau kiek teko susidurti su jaunimu tarptautiniuose verslumo skatinimo programose, rumunai pasirodė aktyvūs ir drąsiai savo tikslo siekiantys jauni žmonės. O juk gyvename panašioje valstybėje.“
Kodėl taip yra?
„Ugdome specialistus, bet neauginame kūrėjų. Viešojoje erdvėje žinių apie ekonomiką, rinką pakanka, tačiau niekas neskiepija noro kurti, generuoti idėjas“, – pagrindinę verslumo trūkumo priežastį įvardijo plėtros instituto direktorius, pastebėdamas, kad švietimo sistema vis dar pabrėžia žinių gausą, tačiau ne sugebėjimus jomis naudotis.
Verslius žmones vienijančios asociacijos Jaunimo verslo klubas prezidentas Mindaugas Busila sako, kad jaunimas sparčiai išnaudoja viešojoje erdvėje minimas idėjas, bet daro tai pavėluotai: „Vos žiniasklaidoje garsiau pakalbama apie konkretų privataus sektoriaus paslaugų trūkumą, pasipila šios srities idėjų. Kad ir lietuvio įkurtos „GetJar“ istorija – Iljos Laurso sėkmės istorija paskatino ne vieną imtis kurti įmonę, teikiančią itin specifines IT paslaugas.”
Prie kasmečio verslo idėjų konkurso „Verslauk“ prisidedantis M.Busila prisiminė, kad prakalbus apie galimybę privatiems vaikų darželiams gauti „darželinuko krepšelį“, konkurse buvo pasiūlyta ne viena ikimokyklinės įstaigos verslo planą siūlanti idėja.
„Draugiškos“ informacijos trūkumas
M.Kiznys nėra linkęs kaltės versti lietuviškam mentalitetui – neva esame tingi ir neinovatyvi tauta: „Pažiūrėkit, kiek emigravusių lietuvių kuria savo verslus – ir jiems puikiai sekasi. Manau, iš dalies kalta nelabai draugiška aplinka – biurokratiniai trukdžiai, valstybės skatinimo trūkumas. Svarbus ir vis dar gajus kritiškas požiūris į turtingesnius – neva vagis, spekuliantas. Veikia daug faktorių.“
Begalė biurokratinių kliūčių ne vieną atbaido nuo noro kurti verslą. „Nueini į vieną įstaigą, sužinai, kad be vieno popierėlio neapsiesi, reikia ir antro, ir trečio, ir dešimto. O informacijos apie tai nėra. Biurokratiniai sunkumai ir pradedančiojo baimė būti nubaustam dėl netyčia neįvykdytų reikalavimų atbaido pradedančius verslininkus“, – pastebėjo Nacionalinio plėtros instituto direktorius.
Sparčiai besikeičiantys įstatymai, M.Kiznio teigimu, taip pat ne vieną atbaido nuo verslo kūrimo. Nors valdžios institucijos didžiuojasi „tobulinamais“ įstatymais, diegiamais palengvinimais, naujovės viena kitą keičia per greit – ilgai užtrunkantis įmonės kūrimas nespėja paskui „patobulinimus“.
Jaunimo verslo klubo prezidentas M.Busila sutinka, kad pasiryžusių kurti verslą laukia nemenki valstybės paruošti išbandymai: „Užuot apsunkinus kūrimą, galima lengvinti mokestinę dalią, siūlyti lengvatas. Pirmieji žingsniai jau padaryti – dėl niekad nedirbusių įdarbinimo, lengvatų įmonei suteikimo, tačiau sprendimai galėtų būti priimami kiek sparčiau.“
Pasižymi sėslumu
Jaunimas per dažnai tenkinasi mažos įmonės modeliu ir baiminasi savo veiklą plėsti į užsienį. „Gal toks būdas lietuvių – esame sėslūs žmonės? Tačiau noro plėstis į užsienio rinkas neformuoja aplinka: šalis pati pati palyginti nedaug sulaukia užsienio investicijų, tad natūraliai atsiribojame nuo perpektyvų“, – teigė M.Busila.
Jaunų lietuvių baimę plėsti verslą užsienyje pabrėžia ir VŠĮ „Saulėtekio slėnis“, prieš dvejus metus įkūrusios „Verslo angelų tinklą“, direktorius Ignas Kamantauskas: „Jauniems verslininkams labai trūksta žinių, kaip produktą galima nuvesti iki užsienio rinkos. Dalis jaunų kuria savo verslą neturėję jokios darbinės praktikos, tačiau galimybė padirbėti kokioje tarptautinėje kompanijoje kur kas palengvina ir savarankiškos veiklos plėtotę.“ Anot jo, knygos apie tai, kaip sėkmingai sukurti verslą, praktikos nepakeis.
Kas ieško, tas randa?
Daugelis verslo idėją pasiryžę įgyvendinti jaunuolių susiduria su finansinėmis problemomis. Išteklių ne taip lengva rasti – bankai nėra linkę skolinti, tad belieka draugų ar giminių pagalba.
Viena galimybių gauti pradinį įnašą – „Verslo angelų“ pagalba. Verslo atstovus vienijantys tinklai laukia verslo idėjų, kurių dalį, po svarstymų, diskusijų ir pataisų paremia finansiškai.
Pasak I.Kamantausko, lietuvių verslininkai teigiamai vertina galimybę investuoti į naujas idėjas, tačiau kol kas nesutampa investuotojų bei jaunųjų verslininkų lūkesčiai: „Investuotojai tikisi greitos grąžos – dažnai nesupranta, kad jaunam verslui reikia ilgesnio įsibėgėjimo, paramos ir finansinės pagalbos. Tuo tarpu jauniesiems verslininkams dar trūksta suvokimo apie rinkos veikimą. Kūrybiškumo pakanka, tačiau dažnas susiduria su techniniu neišmanymu.“
„Saulėtekio slėnio“ vadovas teigia, kad dažnam jaunajam verslininkui trūksta ryžto išplėtoti idėją. Toks atsainumas dažniausiai ir atbaido galimus investuotojus.
„Dažniausiai jauni žmonės skundžiasi, kad nėra iš ko pradėti verslą, tačiau dar dažniau trūksta jų pačių veiklos. O pinigų yra – trūksta tik gyvybingų idėjų, noro jas panaudoti ir sukelti apetitą ivestuotojui “, – tikino I.Kamantauskas.