„Šiandien Lietuva auga sparčiai. Tačiau bloga žinia, kad tai ilgai nesitęs. Darbo jėga nuteka į užsienį, naujų gamybos įrenginių beveik neperkama”, – įspėjo banko „DnN Nord” analitikas Rimantas Rudzkis.
Naujai įrangai pirkti Lietuva pernai skyrė kone mažiausią pajamų dalį Europos Sąjungoje – tik apie 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Mažiau investavo tik finansų krizės apimta Airija.
Rezultatai jau matyti: vakar Statistikos departamentas paskelbė, kad gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, apdirbamosios pramonės gamyba ir pardavimas smuko 3,4 proc. (atmetus naftos sektorių).
Artėjame prie ribos
Skirtingai nei prieš krizę, Lietuvos ekonomika šiais metais stulbinamu greičiu auga ne dėl vidaus vartojimo, o dėl eksporto. Į užsienį keliauja maisto, tekstilės, medienos gaminiai, elektros mašinos ir jų įranga.
„Eksportas sparčiai kyla, nes, aplinkinėse rinkose staigiai pašokus paklausai, krizės apimtoje Lietuvoje buvo pakankamai pajėgumų. Tačiau jau artėjama prie ribos, tad net gausėjančių užsakymų nebus kaip įgyvendinti”, – aiškino R.Rudzkis.
Šiuo metu Lietuvos eksportuotojai pagamina maždaug tiek pat prekių kaip prieš krizę. Tuo metu buvo panaudojama apie 75–80 proc. gamybos pajėgumų.
Tad jei užsakymų ir toliau gausės, tiesiog niekas jų nebesugebės įvykdyti.
Užsieniečiai investuoja mažai
„Eksporto potencialas be naujų investicijų greitai gali būti išnaudotas. Investicijų daugėja, bet tikrai ne tiek, kad būtume tikri, jog problemų ateityje nebekils”, – mano „Danske” banko analitikė Violeta Klyvienė.
R.Rudzkio nuomone, bene vienintelė išeitis Lietuvai – pritraukti daugiau investuotojų iš užsienio pinigų. Pastaraisiais metais to padaryti nesiseka.
„Visos šalys, kurios greitai augo – Singapūras, Kinija, Airija – iš pradžių pritraukdavo užsienio investicijų”, – tikino R.Rudzkis.
Toliau skundžiasi bankais
„Verslininkai neinvestuoja arba daro tai pernelyg lėtai, nes šiuo metu labiausiai rūpinasi, kaip įgyvendinti vis gausėjančius užsakymus”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Pasak jo, tam šiuo metu skiriamos ir visos pastangos, ir visi turimi pinigai. Be to, įmonės neva neranda bendros kalbos su bankais.
„Riba, kai bendrovės bus priverstos pirkti įrenginius, iš tiesų artėja, tačiau nėra iš ko investuoti. Bankai į maisto, tekstilės, medienos gamintojų norą skolintis ir toliau žiūri labai atsargiai, net su lengva pašaipa.
Reikalaujama 5–7 kartus paskolą viršijančio užstato.
Sukaupti naujiems įrenginiams reikalingų lėšų įmonės pačios nepajėgia.
Todėl gali būti, kad eksportas kitąmet paprasčiausiai nustos augęs”, – niūriai prognozavo pramonininkų atstovas.
Jo nuomone, padėti galėtų tik valstybė, jeigu greičiau skirstytų verslui numatytas Europos investicijų banko paskolos lėšas.