XVI a. pradžioje ukrainiečių šeimoje gimusi Aleksandra Lisovska, Turkijoje žinoma kaip Rokselana, buvo pagrobta Krymo totorių ir kaip vergė parduota Konstantinopolyje, kur netrukus buvo atrinkta į haremą. Įgimto žavesiu ir klasta mergina pakerėjo sultoną Suleymaną Didįjį ir įveikusi varžoves veikiai tapo jo žmona.
Dėl neginčytinos daugumos pirčių architektūrinės vertės, vis gausiau iš užsienio plūstančių turistų bei augančio pačių turkų susidomėjimo Osmanų imperijos laikų realijomis prikėlė senovinius švarinimuisi skirtus pastatus naujam gyvenimui – šiuo metu jau niekas neabejoja dėl milžiniško imperijos laikotarpio pirčių finansinio potencialo.
Rokselanos hamamas, ilgas kupolo formos pastatas, produktyvaus vietos architekto Sinano baigtas statyti 1557-aisiais, yra viena Stambulo pirčių, kurios buvusią didybę ketinama atkurti artimiausiu metu – po daugybės užmarštyje praleistų metų ji iškils lyg spindinčio marmuro viliojančių nišų pilna oazė.
Daugiau nei 17 mln. Turkijos lirų vertės projekto iniciatorius Tevfikas Ilteris sakė, jog Turkija pamažu ima suprasti praeities vertę.
T.Ilteris pasakojo, jog per pastaruosius penkiolika metų atstatyta daug imperijos laikų statinių, tuo tarpu anksčiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas naujų objektų statyboms. Vyriškis teigė manąs, jog restauruoti senus pastatus užuot stačius naujus yra nepaprastai racionalus sprendimas, nes ne tik išsaugoma miesto istorinė dvasia, bet dar ir sutaupoma – dauguma pažeistų senovinių statinių konstrukcijų paprasčiausiu betonu gali būti nesunkiai sutvirtinamos tiek, jog pastatus vėl tampa įmanoma naudoti pagal paskirtį.
2007-aisiais Stambulo valdžia po daugiau nei šimtmetį trukusios pertraukos nusprendė sugrąžinti hamamui jo ankstesnę paskirtį – pastatui restauruoti paskelbtas konkursas, kurį laimėjo vietos turizmo plėtojimo grupė.
Duris lankytojams atrestauruotas pirties pastatas atvers mėnesio pabaigoje – pasimėgavimas įprasta garų pirtimi, kūno šveitimas bei masažo muilu procedūra kainuos kiek mažiau nei 90 eurų.
Tokio pat paslaugos vienoje iš nedaugelio tebeveikiančių senųjų Stambulo pirčių kainuotų beveik šešis kartus mažiau – vos 15 eurų.
Vos į pastatą įžengę lankytojai – tiek vyrams, tiek moterims skirtų pirties patalpų – išvysta milžinišką salę įspūdingomis kupolo formos lubomis. Dydžiu salė nenusileidžia įprastai mečetei, ties jos sienomis išrikiuotos medinės kabinos.
Įsisupus į pestemalu vietinių vadinamą medvilninį apsiaustą bei įsispyrus į šlepetes leidžiama užeiti į marmurinę garų pritvinkusią pirtį. Kai drėgmė įsigeria į odą, patarnautojas imasi šveisti kūną, tokiu būdu šalindamas negyvas odos ląsteles. Vėliau pirties lankytojas gausiai gaivinamas vandeniu.
Pasak T.Ilterio, įprastos pirtyje atliekamos procedūros yra skirtos ne tik kūno, bet ir sielos apvalymui.
Tradicinės pirtys, hamamai, įprasti daugelyje musulmoniškų valstybių, mat islamo religija higienai bei švarinimosi procedūroms – ypač prieš meldžiantis – teikia nepaprastai didelę svarbą. Visgi, hamamų funkcija ne vien religinė – žmonės čia įprastai renkasi tiesiog pabūti kartu ir atsipalaiduoti.
Nepaisant to, jog šiuo metu Stambule jau veikia keturi ar penki istoriniai prašmatniai įrengti hamamai, neabejojama, jog Vakarų orientalistų pamėgtos Rokselanos maudyklos sulauks ypatingo dėmesio.
Beveik tuo pat metu, kai buvo priimtas sprendimas restauruoti Rokselanos pirties pastatą, viena Turkijos televizijų ėmė transliuoti telenovelę, pasakojančią apie legendinės Rokselanos gyvenimą. Per palyginti trumpą laiką telenovelė tapo neįtikėtinai populiari visoje šalyje, tiesa, teigiama, jog sulaukta skundų dėl pernelyg vulgarių serialo epizodų bei prasilenkimo su faktais.
Žavių kostiumų, ištaigingo interjero bei nesibaigiančių moterų sąmokslų bei intrigų nestokojanti telenovelė atgaivino vietinių susidomėjimą Osmanų imperija, kurios pagrindu praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje sukurta moderni Turkijos valstybė.
Tvirtinama, jog tikroji Rokselana buvo nemaloni įkyri intrigantė. Jos ir sultono sūnus Selimas paveldėjo tėvo imperiją, tačiau buvo nevykęs valdovas ir nepataisomas alkoholikas. Istoriniai šaltiniai tvirtina Selimą mirus 1574-aisiais, po to, kai būdamas girtas paslydo hamame ir mirtinai susitrenkė galvą.
T.Ilteris sakė nežinąs, ar Rokselana kada nors lankėsi jos garbei pastatytame hamame. Legendinė gražuolė mirė 1558-aisiais praėjus vos metams po to, kai baigtas statyti hamamas. T.Ilteris pasakojo, jog esama legendų, neva pirtį Rokselanai sultonas pastatęs tam, kad praustis atėję miesto gyventojai melstųsi už jo sunkiai sergančią žmoną. Tai, kad Rokselanos hamamas pastatytas tiesiog priešais Haghia Sophia maldos namus rodo, kokios įtakingos būta šios moters.
Daugelis istorinių Stambulo kvartalų bjaurojami senųjų hamamų liekanų – didžioji dalis jų pernelyg prastos būklės, kad kada nors galėtų būti atstatyti. Visgi, geriau išsilaikę pirtys aktyviai restauruojamos, ypač tos, kurios buvo pastatytos Sinano valdymo periodu.
T.Ilteris sakė, jog kažkada istorija turkams buvo neatsiejama nuo karų ir herojų. Šiandien, anot T. Ilterio, vis daugiau atstatytų senųjų hamamų galintys aplankyti vietos gyventojai bei turistai ima suprasti, jog ne mažiaus svarbūs istorijos elementai yra architektūra, laisvalaikis bei socialinis gyvenimas.