Europos Sąjungos lyderiai nutarė nebausti Graikijos – suteiks ant nemokumo ribos atsidūrusiai šaliai naują anksčiau sutartos finansinės pagalbos dalį – 12 mlrd. eurų. Tačiau kad šiuos pinigus gautų Graikija privalo jau artimiausiomis dienomis priimti naujas taupymo priemones, didinti mokesčius ir vykdyti privatizaciją.
Žiūrėkite reportažą.
Pagal dabartinį susitarimą, prie finansinės pagalbos Graikijai prisidės tik euro zonos šalys. Ypač garsiai prieš finansinį indėlį į pagalbos Graikijai puodą kalbėjo Jungtinės Karalystės, kuri nėra euro zonoje, premjeras Davidas Cameronas.
Į pagalbos Graikijai puodą mesti nereikės ir Lietuvai.
„Mes suprantame situacijos sudėtingumą Graikijoje. Dešimtmečiais besitęsęs neatsakingas politinio elito elgesys, susidubliavęs su globalia ekonomine krize, praktiškai atvedė Graikiją prie bankroto visomis prasmėmis, ne tik ekonomine. Todėl ypač euro zonos šalių nuomone, šaliai reikia padėti, bet šalis privalo įdėmiai ir atsakingai prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Tam reikalinga ir nacionalinė vienybė“, - pabrėžė Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsimindama apie Graikijos partijų skirtingą požiūrį į siūlomas taupymo priemones.
Viliamasi, kad kitą savaitę Graikijos parlamentas pritars papildomoms taupymo priemonėms bei mokesčiams ir naują ES ir Tarptautinio valiutos fondo paskolos dalį gaus jau liepą.