Vos prieš keletą savaičių iškilmingai atidarytame Šventosios uostelyje
prisišvartavo pusšimtis jachtų - Baltijos jūroje vykusios šventinės
regatos „Geras vėjas“ dalyvių. Dabar didesnės grimzlės burlaiviai į
Šventąją nebeįplauktų. Jūrai pavertus niekais žmonių darbą, uosto
įplaukos kanalo gylis ties vartais per dešimt dienų paseklėjo nuo 3 iki
1,8 - 2,2 metro.
Birželio 21-ąją specialistai konstatavo, jog Šventosios uostu dėl to,
kad įplaukos kanale susikaupė daug nešmenų, naudotis nebegalima.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) kapitono tarnybos potvarkiais
pramoginių jachtų ir katerių laivyba čia šiuo metu laikinai apribota,
kol bus nuspręsta, kaip apsaugoti įplauką nuo nešmenų poveikio. Tiesa,
plokščiadugniams žvejų laiveliams jokie apribojimai netaikomi.
Kol kas neaišku, kiek nešmenų susikaupė Šventosios uosto įplaukos
kanale, kuris per kelias savaites tapo gerokai seklesnis ir siauresnis
- visi matavimai dar neatlikti, be to, situacija kasdien keičiasi.
Manoma, kad gilintojų iš uostelio dugno iškeltas smėlis patenka į
įplaukos kanalą iš bangų plaunamos laikinosios grunto saugojimo
aikštelės. Galvojama, kaip ją apsaugoti nuo jūros bangų poveikio.
Šventosios uosto priežiūros inspektoriai patikino, jog jis netapo
kalėjimu čia įplaukusiems laivams - šiuo metu čia nėra nė vieno
įstrigusio pramoginio burlaivio, žvejai savo valtys kaip ir anksčiau
gali įplukdyti arba nutempti per seklumas. Akvatorijoje prie naujosios
plaukiojančios jachtų prieplaukos stovi tik vienas nedidelės grimzlės
motorinis kateris. Panorėjęs savininkas juo galėtų išplaukti į jūrą.
Drastišką sprendimą laikinai uždaryti Šventosios uostą priėmė jį
administruojančio KVJU kapitono pirmasis pavaduotojas Adomas Alekna.
Tikimasi, kad tokia priemonė apsaugos nuo nelaimių laivų savininkus -
jie nerizikuos plaukti per seklumas. KVJU direkcija pranešė skubiai
inicijavusi smėlio sankaupų apsaugos nuo bangų poveikio darbus.
„Tam tikra prasme netgi džiaugiamės, kad viskas paaiškėjo gana greitai,
o ne po audros, kurios pasekmės būtų kur kas sunkesnės. Galimo užnešimo
tikėjomės ir tam rengėmės - organizuoti konkursai dėl kranto linijos
sutvirtinimo ir apželdinimo darbų“, - kalbėjo KVJU direkcijoje dirbanti
Šventosios uosto vadovė Airida Čėsnienė.
Pasak KVJU direkcijos atstovų, parengiamieji darbai dėl viešųjų pirkimo
procedūrų, siekiant sutvirtinti smėlio sankaupų vietas Šventosios upės
žiotyse ir apželdinti krantą, pradėti dar gegužę. Kol kas dar galutinai
nenuspręsta, ką daryti - vis seklėjančią uosto įplauką galima apsaugoti
krantuose sukalus polius arba laikinai sukrovus maišus su smėliu.
„Įvertinus susiklosčiusią situaciją, įplaukos krantų tvirtinimo darbai
bus spartinami, užneštą laivybos kanalą valysime kaip įmanoma greičiau“,
- kalbėjo apie 4 milijonų litų vertės Šventosios uosto atgaivinimo
projektą inicijavęs KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Šventosios uosto įplaukos kanalą ir akvatoriją gilinusios Latvijos
bendrovės darbuotojai šiuo metu yra išvykę į gimtinę švęsti Joninių,
todėl darbai įplaukoje tikriausiai prasidės tik kitą savaitę.
Vietiniai žvejai, iš anksto įspėję KVJU specialistus, kad klampus
Šventosios uostas labai mėgsta smėlį, nė kiek nesistebi tuo, kas įvyko
- esą kitaip ir negalėjo būti. Žvejai skeptiškai vertina gilintojų
pastangas seklų uostelį pritaikyti didesnės grimzlėms laivams. Pasak
jų, ką čia bedarytum, bet įplaukos kanalas vis vien bus užneštas smėliu,
kol atviroje jūroje nebus pastatyti apsauginiai bangolaužiai.
Pirmasis KVJU direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas prisiminė, jog
panašių bėdų būta ir anksčiau: „Sovietmečiu šventojiškiai vos ne po
kiekvienos audros ritindavo „Sizifo akmenį“ - smėliu užneštą uostelio
įplauką gremždavo traktoriais. Kol laivybos kanalo neapjuos molai,
visos pastangos bus bergždžios. Kokia nauda iš tokio uosto, kurį po
kiekvienos smarkesnės audros reikės vėl valyti, gilinti ir platinti.
Nemanau, kad vienadieniai rezultatai bus verti investicijų“.
Tarpukariu, kai Vokietija nuo Lietuvos atplėšė Kaipėdos kraštą su
vieninteliu jūrų uostu, tuomečių politikų bei inžinierių žvilgsniai buvo
nukrypę į Šventąją. Žvejų kaimelyje užsimota įrengti kitą jūrų uostą -
seklios upės žiotys buvo pagilintis, pradėtos įplauką nuo bangų
saugančių molų statybos. Prasidėjęs karas šiuos darbus nutraukė, o
vėliau smėliu užneštas uostas niekam nerūpėjo. Beje, nebaigtų statyti
medinių bangolaužių liekanos iki šiol kiurkso Šventosios pajūryje.
KVJU direkcijos atstovai tvirtina, jog liūdnos istorijos nebeturėtų
pasikartoti - Lietuvai Šventosios uosto reikia dar ir dėl to, kad pagal
Europos Sąjungos direktyvas visos jūrinės valstybės įpareigojusios savo
pakrantėse kas 50 kilometrų įrengti saugias užeigas, kuriose galėtų
prisiglausti ir pramoginės jachtos, ir priekrantės žvejų laiveliai.
„Tai, kas padaryta, tėra pradžia pritaikant Šventąją jūrų turizmui.
Kitame infrastruktūros plėtros etape numatytos apsaugos bangolaužių
statybos. Visam 53 milijonų eurų vertės uosto gaivinimo projektui
tikimės gauti lėšų iš ES paramos fondų“, - kalbėjo E.Gentvilas.
˙