Panašu, kad Lietuvos kelininkams neteks aršiai konkuruoti su užsienio kompanijomis dėl teisės mūsų šalyje tiesti kelius. Lietuvos rinka – per maža, čia planuojami kelių tiesimo projektai – per menkos apimties, kad priviliotų užsienio firmas. Vienintelė reali alternatyva užsienio bendrovėms įsilieti į Lietuvos rinką – veikti per dukterines įmones. Tiesa, tarp Lietuvos įmonių esama pavyzdžių, kai kelininkai teikia paraiškas dalyvauti konkursuose svečiose šalyse.
Kaip lrytas.lt sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius, iš užsienyje registruotų įmonių nurungti vietinius kelininkus mėgino vieninteliai vokiečiai. Tai buvo 2008-aisiais. Tačiau, pasak R.Lipkevičiaus, jie pateikė gerokai brangesnį pasiūlymą nei lietuviai, todėl vokiečiams tiesti kelių Lietuvoje neteko.
Šiais metais paskelbtame konkurse Lietuvoje tiesti kelius laimę bando lenkai. Ar jiems pavyks nurungti lietuvius, nežinia, nes sąlygų vertinimas dar nebaigtas. Anot R.Lipkevičiaus, lenkus į šį konkursą priviliojo galimybė sudaryti sutartį stambesnei sumai.
„Mūsų konkursai, kad priviliotų užsieniečius, per maži, per mažos jų apimtys. Didžiausias konkursas Lietuvoje – 30 mln. eurų, vidutinis – 10 mln. eurų, kai Lenkijoje konkursai sukasi apie 300 mln. zlotų ar net 1 mlrd. zlotų. Pernai lenkai kelių tiesimui skyrė 36 mlrd. zlotų - 30 kartų daugiau nei Lietuva, - lrytas.lt sakė R.Lipkevičius. - Kai Lenkijoje skelbiamas konkursas 1-0,5 mlrd. zlotų projektui, užsieniečiams verta eiti į Lenkiją, nes jie turi darbo dvejiems trejiems metams. Mes tokių konkursų skelbti negalime“.
Anot jo, lenkai negaili investicijų keliams, nes ruošiasi 2012-ųjų futbolo čempionatui. Tačiau čia – ne vienintelė priežastis, dėl kurios Lenkija pavirto statybų aikštele: kadangi kaimyninėje šalyje daugiau gyventojų, ji gauna daugiau ES paramos, kurią gali skirti keliams tvarkyti.
Jei pasiseks Lietuvos kelininkams bus patikėta tvarkyti 11 km kelią Latvijoje nuo Rygos į Jelgavos pusę. „Latvijos kelių“ generalinis direktorius Ivaras Pažė sakė, kad atplėšus konkurso dalyvių vokus paaiškėjo, jog konkurse dalyvavę „Panevėžio keliai“ pateikė geriausią kainą ir kvalifikuotą darbą. Viršutinių kelio sluoksnių rekonstrukcija kainuos 3,9 mln. latų.
Vis dėlto „Panevėžio kelius“ skelbti nugalėtoja dar anksti, nes kol kas neaišku, ar konkurso rezultatų neapskųs kitos dėl teisės tiesti kelią besivaržiusios įmonės.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ generalinis direktorius Rimvydas Gradauskas sako, jog užsienyje ne per dukterines įmones tiesti kelius kelininkams sudėtinga. Reikia, kad įmonės turėtų reikiamus atestatus, trukdo ir kalbos barjeras. Pavyzdžiui, per dukterines įmones Lenkijoje dirbančios „Tiltra Group“ specialistams buvo privalu išlaikyti kvalifikacinį lenkų kalbos egzaminą.
„Vis dėlto kelininkams patraukliausia rinka – namų“, - sakė R.Gradauskas.
Tačiau tarp Lietuvos įmonių yra ir tokių pavyzdžių, kai kelininkai ne tik dalyvauja, bet ir laimi konkursus tiesi kelius užsienyje. Pavyzdžiui, viena Alytaus įmonė, yra laimėjusi kelių tiesimo konkursą Libijoje. Deja, šioje šalyje pasikeitus politinei situacijai Lietuvos kelininkams projekto, prie kurio dirbta 1,5 metų, teko atsisakyti.
Kaip teigė Latvijos automobilių kelių direkcijos atstovas Gintas Alberinšas, Latvijoje kai kurios mažesnės šalies kelių tiesimo įmonės pamėgino įsilieti į respublikinio masto projektus:„Tačiau čia – kita rinka, kita rizika. Tad šios įmonės – pirmosios, patyrusios nuostolių.“.
Jo teigimu, pasitaiko, jog Latvijoje skelbiamuose kelių tiesimo konkursuose dalyvauja užsienyje registruotos kompanijos. Tarp jų būta lietuvių, vokiečių. Vis dėlto, kaip ir Lietuvos rinka, Latvija užsieniečių nedomina dėl per menkos rinkos.
Į Estijos kelių tiesimo rinką koją mėgina įkelti suomiai, švedai, latviai.
Markas Pusas, Estijos kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, svarsto, jog galbūt kitąmet Estijos skelbtuose konkursuose dalyvaus ir lietuviai, nes kelių tiesimui tikimasi didesnio finansavimo.
„Tiesiant Piarnu aplinkkelį konkurse norėjo dalyvauti kinai ir bulgarai, tačiau jie neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Patys estai dalyvauja konkursuose Suomijoje, tačiau dabar ir Estijoje jiems daug darbo“, - sakė M.Pusas.