Parlamentarą Petrą Gražulį, kuris nuomojamu apynauju visureigiu BMW net 34 kartus per metus viršijo leistiną greitį, nuo didelių išlaidų gali išgelbėti skaičius 33.
Tiesa, piktybinio kelių chuligano etiketės šis skaičius nenuplaus, bet piniginės storiui gali turėti įtakos.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 33-iasis straipsnis reglamentuoja nuobaudų skyrimą, jei padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai.
Juo pasinaudojus galima pasiekti, kad vietoj kelių būtų paskirta viena nuobauda.
Tiesa, policijos pareigūnai neigia, kad piktnaudžiavimas ATPK 33-iuoju straipsniu tampa problema.
Tačiau neoficialiuose pokalbiuose „Lietuvos ryto” žurnalistas sužinojo, kad kelių policijos pareigūnai netgi taiko tam tikrus metodus, kuriais bandoma pristabdyti gudruolius.
Praverčia teisinės žinios
Gelbėjimo ratu kelių ereliams tapusiame kodekso straipsnyje numatoma, kad padarius du ar daugiau administracinių pažeidimų nuobaudos skiriamos už kiekvieną pažeidimą atskirai.
Tačiau pažymima, kad jei asmens padarytus kelis administracinius pažeidimus nagrinėja tas pats organas (ar pareigūnas. – Red.), skiriama viena sankcija.
Pritaikius apimties metodą privaloma skirti nuobaudą už padarytą sunkiausią pažeidimą.
Žinant šias įstatymo normas, piktybiniam pažeidėjui būtina įveikti vienintelę kliūtį – išsireikalauti, kad visos administracinės bylos būtų nagrinėjamos vieną dieną. Jei pavyks tai pasiekti, didžioji dalis darbo bus padaryta.
Tada pažeidėjui ar jo advokatui belieka paprašyti, kad visos bylos būtų sujungtos į vieną ir nagrinėjamos tuo pat metu – pritaikytas ATPK 33-iasis straipsnis.
Įvykdžius šias sąlygas, tikslas pasiektas: pareigūnui ar bylą nagrinėjančiam teismui tenka skirti ne kelias ar keliolika, o vieną nuobaudą.
Per dieną – keli pažeidimai
Ši schema neveiksminga ir nereikalinga, jei, tarkim, patruliai tuo pat metu užfiksavo kelis pažeidimus. Pavyzdžiui, vairuotojas viršijo greitį, važiavo neprisisegęs saugos diržo ir dar kalbėjo mobiliuoju telefonu. Tuomet bus skiriama viena nuobauda – baudžiama už sunkiausią pažeidimą.
Gudrauti neverta, jeigu per metus prasižengi vieną kartą. Paprasčiausia ir pigiausia išeitis – sutikti su padarytu pažeidimu ir per 10 dienų sumokėti pusę mažiausios numatytos baudos. Statistika rodo, kad galimybė išsisukti perpus pigiau gerokai padidino baudų išieškojimo procentą.
Išeičių ir įstatymo spragų imta ieškoti, kai šalyje pradėjo veikti 152 stacionarių greičio matuoklių sistema. Be to, policija apsiginklavo kita įranga – greičio mėgėjus „šaudo” pakelėse paliktos specialios mašinos. Tad per Lietuvą pervažiavęs nedrausmingas vairuotojas tą pačią dieną gali susirinkti net kelias nuobaudas.
Fotografavimo įrangoje įdiegtos blykstės blykstelėjimą irgi ne visada įmanoma pastebėti. Todėl visai realu, kad pavojingame kelio ruože praskriejęs vairuotojas net neįtarė, jog ką tik dalyvavo bangioje fotosesijoje.
Juolab kad ir pranešimas apie padarytą pažeidimą į pažeidėjo namus atkeliauja per kelias savaites. Per šį laikotarpį parlamentaro P.Gražulio skriejančio automobilio rekordą gal vargu ar įmanoma pakartoti, bet bent tuziną surinkti galima.
Pareigūnai bando gudrauti
Susikaupus ištisai pažeidimų virtinei, imama ieškoti išeičių, kaip sumažinti išlaidas. „Lietuvos ryto” duomenimis, kai kuriuose šalies miestuose už tam tikrą sėkmės mokestį pritaikyti ATPK 33-iąjį straipsnį paslaugas jau siūlo advokatai, nurodantys, kad tai – jų sritis.
Schema paprasta: gavus pranešimą apie administracinės bylos nagrinėjimą neskubama eiti į policijos komisariatą. Paaiškinama, kad dėl, tarkim, užimtumo tinka vienintelė savaitės diena, todėl būtent tądien prašoma nagrinėti visas asmens administracines bylas.
Šis reikalavimas yra teisėtas, bet jį gavę pareigūnai dar bando gudrauti – paskirsto pažeidimų protokolus surašyti keliems policininkams. Tačiau ir tokia schema suveikia ne visada, nes tada kreipiamasi į teismą ir prašoma taikyti ATPK 33-iąjį straipsnį.
Skunde dažniausiai nurodoma, kad pareigūnai pažeidė teisę dalyvauti nagrinėjant bylą.
„Deja, teismuose dažniausiai laimi pažeidėjai”, – dienraščio žurnalistui sakė su šia problema susiduriantys pareigūnai.
Schema išgelbėjo ir prokurorą
Neseniai tokia pat schema nuo sausros išgelbėjo Šiaulių apygardos prokuroro Egidijaus Jurgelio piniginę.
Prokuroras per kelias dienas dukart įkliuvo lekiantis automobiliu Vilniaus gatve pro Vijolių pagrindinę mokyklą. Kartą šioje gatvės atkarpoje leistinas 40 km/val. greitis viršytas 28, po kelių dienų – 23 km/val.
Už 20–30 km/val. viršytą greitį numatyta 100–300 litų bauda. Per metus pakartojus pažeidimą, už antrą kartą dažniausiai skiriama nebe mažiausia ar vidutinė, o didžiausia numatyta nuobauda.
Prokuroras E.Jurgelis kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, kuriame teisėja dirba jo sutuoktinė Alma.
Teismas nuo bylos nagrinėjimo dėl galimo interesų konflikto ir šališkumo nenusišalino, pritaikė ATPK 33-iąjį straipsnį, sujungė abi administracines bylas ir pažeidėjui skyrė vieną nuobaudą – 150 litų.
Įstatymo komentuoti nepanoro
Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pripažino, kad ši schema iš tikrųjų egzistuoja ir veikia.
„Tiesa, ne visada, nes turi sutapti nemažai dalykų – data, vieta, administracinę bylą nagrinėjantis organas. Žodžiu, tai priklauso nuo daug aplinkybių, o jas nagrinėja ir įvertina konkretus pareigūnas ar teisėjas”, – sakė pareigūnas.
D.Šalomskas priminė, kad prašymą vieną dieną išnagrinėti kelias tam pačiam asmeniui iškeltas bylas gavęs pareigūnas gali ir nesutikti. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju būtina nurodyti svarias priežastis.
„Tačiau atvejų, kai skiriant nuobaudas taikomas ATPK 33-iasis straipsnis, būna, jie nėra labai reti, – neslėpė D.Šalomskas. – Neteko girdėti, kad viena nuobauda būtų skirta už 6–8 pažeidimus, bet žinau, kad kartą buvo nagrinėtos ir į vieną sujungtos keturios administracinės bylos.”
D.Šalomskas patikino, kad šių schemų egzistavimas nėra didžiausias pareigūnų galvos skausmas.
Pareigūnas nepanoro vertinti, ar teisinga, jog įstatymus išmanantis ar gerą teisininką įstengiantis pasisamdyti pilietis moka ne kelias, o vieną baudą, nors pažeidimai padaryti ne toje pačioje vietoje ir ne tą pačią dieną.
„Įstatymus ar teismų darbą komentuoti – ne mūsų darbas”, – trumpai paaiškino pareigūnas, negalėjęs skaičiais įvardyti ir ATPK 33-iojo straipsnio taikymo masto.
Pažeidimai ir baudos
2010 m. Lietuvos policija administracinių teisės ir įvykių registre užfiksavo 407 017 kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Dažniausiai administracinės nuobaudos skirtos už greičio viršijimą (79 342).
Taip pat nemažai vairuotojų nubausta už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą (65 882), važiavimą neprisisegus saugos diržo (31 561), važiavimą transporto priemone be galiojančios valstybinės techninės apžiūros (24 110), naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu (15 529).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, KET pažeidėjai šiemet iki birželio 1 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 18,5 milijono litų.
Praėjusiais metais į iždą už KET pažeidimus pateko 53,2 milijono litų, 2009-aisiais – beveik 55 milijonai litų baudų.