Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė, kad tokia pertvarka vyktų – nurodė, kad dujų tiekėjas (taigi vienas iš dabartinių bendrovės akcininkų „Gazprom“) negalėtų valdyti dujotakių nuo 2013 metų.
Parlamentui liko paskutinis balsavimas dėl šios tvarkos, jis vyks ketvirtadienį. Nauja tvarka įsigalios, jei po parlamento balsavimo naujojo įstatymo nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Už“ balsavo daugiau kaip pusė parlamentarų – 78. Vienbalsiai „už“ balsavo „darbiečiai“ ir visa valdančioji koalicija, išskyrus du parlamentarus: „prisikėlėlius“ D.Budrį bei Arūnę Stirblytę.
Neleisti dujų tiekėjams valdyti dujotakių liepia Europos Sąjungos teisė. Lietuva pasirinko patį griežčiausią atskyrimo variantą. Valdančiųjų tikinimu, atskirti dujotakius būtina, nes „Gazprom“ bus nesuinteresuotas leisti juo naudotis alternatyviems dujų tiekėjams, pavyzdžiui, gamtinių dujų terminalui.
„Puikiai žinote, kad yra preliminarūs sutarimai, pagal kuriuos dujos per terminalą būtų vežamos 30 proc. pigiau“, - tvirtino konservatorius Jurgis Razma.
Be to, Seimo komitetams svarstant įstatymą Energetikos ministerija tikino, kad jis taps argumentu derantis su „Gazprom“ dėl bent 15 proc. mažesnės dujų kainos rudenį.
D.Budrys teigia, kad nežino atsakymų į daugelį su dujų ūkiu susijusių klausimų.
„Kiek suskystintų dujų statyba? Kas bus kitas dujotiekių bendraturtis?“ - klausinėjo jis.
Mažiausiai milijardu litų dujų skaidymą vertino ir keli socialdemokratai.
„Vieni sako, kad reikės milijardo litų, kiti pusantro, kiti dar kažkokį skaičių nurodo“, - apie galimas išlaidas kalbėjo socdemas Bronius Bradauskas.
J.Razma savo ruožtu tikino, kad atskyrimas gali ir nieko nekainuoti. Kaip pavyzdį jis nurodė panašiai pertvarkytą dujų sektorių.
„Nereikia gąsdinti išlaidomis, milijardais litų ir panašiai, kad tiek kainuos valstybei perimti dujotakius. Manau, galima šiame sektoriuje susitvarkyti ir be išlaidų - kaip elektros sektoriuje. Neliks monopolininko, bus didžiulė nauda“, - sakė konservatorius.
Ketvirtadienį parlamente diskutuojant dėl šio įstatymo emocijų netrūko. Dalis opozicijos parlamentarų planus skaidyti „Lietuvos dujas“ vadino „bolševizmu“ - esą tik taip galima aiškinti norą iš „Gazprom“ neva atimti jam anksčiau parduotą turtą.
Kiti tvirtino, kad su „Gazprom“ negalima pyktis, nes tada įmonė atsikeršys brangindamas dujas.
„Garantuoju: dujos ne atpigs, o pabrangs. Tai bus fiasko. Pamatysite galutinį sprendimą“, - sakė B.Bradauskas.
Socdemė Birutė Vėsaitė apkaltino premjerą Andrių Kubilių, kad praėjusioje parlamento kadencijoje vadovaudamas Europos reikalų komitetui jis sufalsifikavo posėdžio protokolą. Esą vienas iš komiteto sprendimų buvo priimtas ne vienbalsiai, kaip įrašyta protokole, o daliai narių prieštaraujant.
„Kaltinu tuometį Europos reikalų komiteto pirmininką A.Kubilių, tiesą sakant, dokumentų klastojimu“, - sakė ji.
Tačiau skirtingai nuo kitų socdemų, ji tvirtino, kad dujos rudenį pigs. Bet ne dėl Vyriausybės pastangų, skubėjo pabrėžti ji, o dėl to, kad užsienio valstybės ėmė pardavinėti sukauptus naftos rezervus.
„Todėl naftos kainos nuolat krenta. Taigi dujų kainos irgi krenta. Garantuoju – rudenį kainos tikrai bus nukritusios. Kam mus reikia meluoti (apie derybas)? Galvojate, čia Seime ežiukai sėdi? Mes irgi žiūrime, kas vyksta pasaulio ekonomikoje“, - tikino ji.
Priešingai nei žadėjo parlamentarė, prognozuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – jos atstovų nuomone, dujų kaina iki metų pabaigos pasaulyje augs.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys tvirtino, kad dėl to, jog Lietuva nedidelė, jos dujų rinka turi būti monopolizuota – priešingu atveju išlaidos jai išlaikyti esą bus nepateisinamai brangios.
„Kitokios, nei vertikaliai integruotos, struktūros tokioje valstybėje kaip Lietuva negali būti. Sakyti, kad Europa liepė skaidyti, nėra rimta“, - tvirtino jis.
Socialdemokratai itin aršiai užsipuolė konservatorių profesorių Kęstutį Masiulį, kritikavusį per „Lietuvos dujų“ privatizavimą Vyriausybei vadovavusį premjerą Algirdą Brazauską.
„Yra profesorių, kuriems iki Brazausko – kaip girtiems iki Kinijos sienos pėsčiomis“, - kalbėjo Vytenis Andriukaitis.
