Specialistai tokią padėtį vadina
demografiniu langu.
Pasak Ž.Maurico, kai Europoje
1960-2000 m. buvo fiksuotas demografinis langas, žemynui
priklausančių šalių ekonomikos labai sparčiai augo. Kinija dabar
turi demografinį langą, Indijoje ši demografinė situacija tik
prasidėjo.
„Tokia demografinė padėtis suteikia
labai didelį impulsą ekonomikos augimui. Tačiau tokia padėtis
negali tęstis ilgą laiką. Po demografinio lango ateina tokia
padėtis, kai didžioji dalis žmonių, sudariusių darbo rinkos
pagrindą, išeina į pensiją, o nauji atėjusieji jų neatstoja –
naujų darbuotojų būna mažiau nei tų, kurie pasitraukė iš darbo
rinkos, - komentuoja Ž.Mauricas. - Reikia išnaudoti susiklosčiusios
padėties potencialą ir sukurti pakankamai darbo vietų.“
„Nordea“ analitikai prognozuoja,
kad po 15 metų darbingo amžiaus žmonių bus mažiau nei šiuo metu
yra darbo vietų.
Taip nutiks, nes šiuo metu į darbo
rinką įsiliejanti 1990-ųjų karta nesugebės kompensuoti
išeinančiųjų į pensiją skaičiaus. Mat pokario kūdikių bumo
karta buvo gausi, o nepriklausomos Lietuvos pradžioje gimstamumo
rodikliai buvo prasti.
Ž.Mauricas skaičiuoja: nors 2020 m.
kasmet 30 tūkst. žmonių galės ateiti į darbo rinką, tačiau iš
jos išeis 45 tūkst.
„Darbingo amžiaus žmonių iki šiol
Lietuvoje daugėjo, nors bendras gyventojų skaičius smarkiai
nyksta. Būtent tai iki šiol padėjo į priekį šuoliuoti Baltijos
tigrams. Jau kurį laiką universitetus baigia ir į darbo rinką
aktyviai įsilieja 1980-ųjų vaikai, kurių yra daug“, -
komentuoja Ž.Mauricas.
„Blogiausia tai, kad šiuo metu
ekonominė padėtis nepalanki visuomenės demografinėms tendencijoms
– šalies ūkis nesugeba sukurti pakankamo skaičiaus darbo vietų,
todėl daug darbingo amžiaus žmonių lankosi Darbo biržoje ar
gauna „Sodros“ pašalpas“, - teigia „Nordea Bank Lietuva“
atstovas.
Vis dėlto, kaip pastebi Ž.Mauricas,
demografinis langas užsidaro ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų
Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje, Azijos šalyse. Prancūzijoje,
Vokietijoje ir Italijoje padėtis, anot Ž.Maurico, jau dabar
prastesnė nei pas mus. „Tačiau 2050 m. jas pasivysime. Vienam
dirbančiajam teks vienas nedirbantysis“, - teigia „Nordea Bank
Lietuva“ atstovas ir priduria, kad artimiausius penkerius metus
Lietuvoje padėtis dar bus gera.
Jo teigimu, net jei darytume prielaidą, kad jauni
žmonės daugiau iš Lietuvos neemigruos, per artimiausius dešimt
metų 20-24 metų gyventojų Lietuvoje sumažės visu trečdaliu, o
25-29 metų žmonių bus apie 5 proc. mažiau nei dabar.
„Tad kol dar socializmo vaikai yra
tokio amžiaus, kai gali turėti vaikų, reikia visais būdais juos
skatinti tą daryti. Tuomet galima tikėtis, kad 2030 m. į darbo
rinką ateis daugiau žmonių, nei išeis į pensiją“, - sako
Ž.Mauricas.
Jis siūlo sudaryti kuo palankesnes
sąlygas vaikams auginti – ne tik suteikti motinystės-tėvystės
atostogų, bet ir sudaryti didesnes ekonomines paskatas dirbantiems
žmonėms auginti vaikus.
„Šiandien vidutinį atlyginimą
uždirbantys ir vaikus auginantys gyventojai negauna jokių
privilegijų, palyginti su tais, kurie neturi vaikų“, - pastebi
banko atstovas. Jo teigimu, šiandien gyvena ta žmonių karta, kurie
dar gali pakeisti demografinę situaciją. Po dešimties metų imtis
mainyti padėtį gali būti per vėlu, nes vaikų
susilaukti galinčių moterų skaičius bus per menkas.