IAE uždarymo projektų įgyvendinimas gerokai vėluoja, ir
Lietuva kaltina „Nukem“ dėl daugelio klaidų. Iš tikrųjų daug
klaidų būta ir kituose projektuose, kuriuos įmonė įgyvendino
regione, rašo leidinys.
Pasak „Forbes“, dėl vėluojančių darbų tarp „Nukem“ ir IAE
kilo ginčas, privertęs IAE uždarymo projektus finansuojantį
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) pareikalauti, kad
IAE nepaisytų nesutarimų ir toliau bendradarbiautų su „Nukem“.
Keista, kad Lietuvos institucijos ir IAE spaudžiamos sutikti su
„Nukem“ reikalaujamomis sąlygomis, rašo žurnalas.
Panašu, kad Lietuvos pareigūnai nori pasitraukti iš
galiojančio susitarimo ir tikisi pritraukti ekspertų iš JAV ar
Kanados, kad šie dalyvautų uždarymo projekte, bet tai nėra
paprasta.
Lietuva mano, kad „Nukem“ kelia pavojų uždarymo projekto
įgyvendinimui. Bet pagal ERPB politiką reikalaujama, kad uždarymo
projektus įgyvendintų tik valstybės narės. Taigi, panašu, kad
Lietuvai tenka susitaikyti su uždarymo projekto keliama rizika, ypač
gerai žinant, kad projektas priklauso nuo įmonės, kuria Lietuva
nebepasitiki.
Tuo metu JAV Kongreso nariai kelia klausimą dėl šalia Lietuvos
sienos Rusijoje ir Baltarusijoje numatomų statyti dviejų naujų
atominių jėgainių, pirmiausia dėl jų saugumo.
„Kaip aktyvūs Baltijos valstybių šalininkai Kongrese, labai
susirūpinome sužinoję, kad Rusija ketina statyti atominę
elektrinę maždaug 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės
Vilniaus. Papildomai Rusija jau stato atominę elektrinę
Kaliningrade, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Nors mes
remiame branduolinės energijos naudojimą, kai visiškai laikomasi
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) saugos
standartų, panašu, kad Rusijos tikslas yra ne gaminti elektros
energiją, o išsaugoti savo viešpatavimą teikiant energiją
Europai“, – gegužės 9 dienos laiške valstybės sekretorei
Hillary Clinton pareiškė trys Atstovų Rūmų nariai ir keturi
senatoriai, rašo JAV žurnalas „The Weekly Standard“.
Kongreso nariai mini, kad Lietuva net 80 proc. priklausoma nuo
Rusijos tiekiamos energijos. Rusija siekia išsaugoti savo
viešpatavimą, o Lietuva nori iš jos ištrūkti.
Rusija pradėjo elektrinės statybą Kaliningrade, visai šalia
sienos Lietuvoje, ir taip pat pasiekė susitarimą su Baltarusija dėl
elektrinės statybos netoli Lietuvos sienos. Pagal susitarimą Rusija
atominei elektrinei Baltarusijoje statyti skirtų beveik 9 mlrd. JAV
dolerių.
Reaguodamas į tai, Lietuvos politikas Vytautas Landsbergis
neseniai pareiškė, kad atominės elektrinės statyba Baltarusijoje,
kartu atsižvelgiant ir į Kaliningrado elektrinę, „gali sukelti
pavojų dviejų didžiausių Lietuvos upių – Neries ir Nemuno –
saugai ir net gali sukelti pavojų Lietuvos egzistavimui, jei įvyktų
į Černobylį panaši branduolinė nelaimė.“ Šie projektai
aiškiai rodo, kad Rusija siekia neleisti Lietuvai įgyti energetinę
nepriklausomybės, rašo žurnalas.
„Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva
svarsto galimybę prašyti Europos Sąjungos nustatyti prekybos
elektros energija apribojimus trečiosioms šalims, kurios elektros
energiją gamina nesilaikydamos atominės saugos reikalavimų“, –
pranešė „Forbes“.
Anot jo, A.Kubilius tiesiogiai paminėjo Rusijos Kaliningrado
srityje statomą atominę elektrinę, taip pat planuojamą Rusijos ir
Baltarusijos projektą dėl elektrinės statybos Baltarusijoje.
Pastarajam projektui Lietuva garsiai prieštarauja nuo kovo 16 dienos,
kai Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Maskva
galės suteikti maždaug 9 mlrd. JAV dolerių finansavimą atominei
elektrinei statyti.
„Forbes“ straipsnyje pažymima, kad Lietuva elektrinės
statybai gali prieštarauti remdamasi aplinkosaugos sumetimais, bet
„Lietuvos priešinimąsi skatina ir mažiau akivaizdūs veiksniai,
ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu Lietuvos, Baltarusijos ir
Rusijos santykiuose pasireiškusią politinę įtampą“. Tai ir yra
problemos esmė: Rusija kišasi į Lietuvos reikalus, siekdama
išsaugoti savo įtaką šaliai.
Kongreso narių laiške H.Clinton rašoma: „Dar didesnį nerimą
mums kelia tai, kad plėtodamos šiuos atominius projektus Baltarusija
ir Rusija nesiekia tinkamai bendradarbiauti su Baltijos šalimis.
Nemažai Lietuvos institucijų, laikydamosi teisinių normų, aiškiai
kreipėsi į baltarusius ir rusus. Mums buvo pasakyta, kad Lietuvos
institucijos prašė surengti viešas diskusijas dėl Baltarusijos
projekto, taip pat pagal Espo konvenciją reikalaujamas dvišales
konsultacijas su Lietuva. Į šiuos prašymus nebuvo atsakyta.
Panašiai, esame matę spaudos pranešimų, kad Rusija pasinaudojo
įvairiais grasinimais ir paskatomis, kad priverstų Pietų Korėjos
ir Italijos įmones atsiriboti nuo Baltijos valstybių atominio
reaktoriaus projekto. Administracija turėtų aiškiai pasmerkti
tokius pranešimus, jei tai yra tiesa.“
B.Obamos administracija Rusijos taikomų jėgos metodų iki šiol
nepasmerkė. Kam gi daryti tai, kas teisinga, jei tai gali sukelti
pavojų Rusijos planui? Bet problemos iš tikrųjų glūdi giliau,
rašo leidinys.
Susitarime dėl stojimo į Europos Sąjungą 2004 metais Lietuva
sutiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Atominės
energetikos ekspertai nustatė, kad ji kelia pavojų saugai – iš
esmės panašius į buvusius Černobylyje, – įskaitant nepakankamą
priešgaisrinę saugą, izoliavimo struktūros nebuvimą ir
nepakankamą avarinio atjungimo sistemų įvairovę. Pirmasis IAE
blokas uždarytas 2004 metų gruodį, o antrasis – 2009 metų
pabaigoje.
Kilus branduolinei krizei Japonijoje, kurią išprovokavo prieš
kelis mėnesius šalį sudrebinęs galingas cunamis, „Lietuva turi
galimybę prieš Baltarusiją ir Rusiją pasisakyti kaip tik tada, kai
Europos Sąjunga ir svarbūs Europos žaidėjai, kaip antai Vokietija,
gali būti labiau linkę klausyti“, - rašo tyrimų įmonė
„Stratfor“.
Nedidelę šalį sups didelės atominės elektrinės ir dėl to
kyla tam tikra rizika, kurios Lietuva nenori prisiimti, ypač
atsižvelgiant į tai, kad patys lietuviai atominių elektrinių ir
saugos reikalavimų, kurie bus taikomi elektrinėms, nekontroliuos.
Viskas gali pasikeisti, rašo žurnalas. Bet tam prireiks JAV ir
ES pagalbos. Lietuviai nori patys valdyti savo energetikos likimą ir
Vyriausybė iki šiol pasirinko penkias įmones, kurios suinteresuotos
padėti šaliai sukurti savo energijos šaltinį.
Politinę nepriklausomybę nuo Rusijos Lietuva įgijo 1990 metais.
Tačiau tai, kada bus įgyta energetinė nepriklausomybė, dabar
priklauso nuo to, ar B.Obamos administracija galės atsisakyti savo
kvailo „grįžimo į pirminę padėtį“ plano ir ar ES turės
jėgų pasisakyti prieš Rusiją.