„Rusijos krizei baigiantis, valstybės skola siekė 25 proc. ekonomikos. O kitų metų gale skola jau gali siekti 43-45 proc. ekonomikos. Tai reiškia, kad taikyti tokius mokesčius, kaip prieš dešimtmetį, galimybės bus blogesnės“, - argumentavo G.Nausėda.
Ir sakė dar 2009-ųjų pradžioje keliant mokesčius tikėjęs, kad jie tokiais ir liks amžinai, mat šalis jų tiesiog neišgalėsianti mažinti.
G.Nausėdos nuomone, didesni mokesčiai stabdys Lietuvos atsigavimą, o šalis nebegalės augti taip greitai, kaip prieš krizę. Atsigavimą stabdys ir iš šalies emigruojantys gyventojai bei naujų gamyklų trūkumas.
Jo nuomone, nedarbas greitai mažės, ir tai lems ne didėjanti emigracija, o vis didesnis poreikis likusiai darbo jėgai. „Tai pasijus greičiau, nei mes dabar manome“, - apibūdino jis.
Todėl, jo nuomone, jau po kelių metų aštriai prasidės diskusijos, ar įsileisti į šalį imigrantų iš Rytų.
2008-ųjų pabaigoje valstybės skola siekė 17,4 mlrd. litų. Šių metų gale ji turėtų būti du su puse karto didesnė – 42,2 mlrd. litų.
Todėl auga ir grąžintina suma, ir palūkanos. Pagrindinis šaltinis skolai grąžinti ir palūkanoms mokėti – surenkami mokesčiai.
Šiais metais vien palūkanoms numatyta išleisti 1,9 mlrd. litų. Prieš krizę, 2008-aisiais, palūkanoms buvo sumokėta daugiau kaip milijardu litų mažiau - 0,8 mlrd. litų.