Lietuva, Latvija ir Estija, pasaulinės finansų krizės metu įklimpusios į giliausią recesiją visoje Europoje, jų manymu, nurijo karčią piliulę, kuri dabar siūloma Graikijai.
Apkarpytos pensijos, sumažintos socialinės išmokos, viešojo sektoriaus algos ir pakelti mokesčiai. Latvija, pavojingai priartėjusi prie bankroto ribos, buvo priversta atleisti tūkstančius valstybės tarnautojų, uždaryti daugybę ligoninių ir mokyklų.
„Gydymas“ buvo skausmingas, bet veiksmingas. Trys buvusios sovietinės respublikos šiuo metu jau ima atsigauti. Latvijoje pernai biudžetą apkarpiusi vyriausybė netgi buvo perrinkta dar vienai kadencijai.
„Latvija gali Graikijai pasiūlyti nemažai pamokų, tačiau jos visos pavėluotos“, – sako Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje ekonomikos fakulteto vadovas Mortenas Hansenas.
Pagrindinė pamoka tokia: taupymo priemones reikia priimti greitai, kol neišseko visuomenės parama.
„Visuomenės paramą galima išlaikyti kurį laiką, bet ne trejus-ketverius metus, – sako jis. – Dabar žmonės ima reikšti nepasitenkinimą (Latvijoje), tačiau sunkiausias laikotarpis jau praeityje.“
Protestai Graikijoje, kur antivyriausybiniai protestai dažniau užplūsta gatves nei Šiaurės Europos šalyse, įgavo naują pagreitį. Pagrindinėje Atėnų aikštėje nuolat budi protestuotojai, o žiaurūs susidūrimai su policija tapo šalies kasdienybe.
Baltijos šalyse, pusę amžiaus kentėjusiose brutalią sovietinę okupaciją, ugningi graikų protestai sukėlė šiokią tokią nuostabą. Išskyrus kelis susidūrimus Rygoje ir Vilniuje 2009-aisiais, Baltijos šalyse beveik nebuvo smurto gatvėse.
„Aš tai paaiškinčiau kultūriniais skirtumais – mes tiesiog kitaip suvokiame pasaulį. Mes priimame taupymą, juo nesidžiaugiame, ypač tie iš mūsų, kurie jį pajunta tiesiogiai, tačiau mes suprantame, kodėl turime taip elgtis“, – sako estė Marge Tubalkain-Trell, kuri prarado darbą ir dėl socialinių išlaidų mažinimo krizės metu negalėjo gauti sveikatos apsaugos.
Deimantė Doksaitė iš Lietuvos, kuri taip pat tik per plauką išsivertė be tarptautinės paramos, sutinka.
„Graikai yra išlepinti. Ramybė mums padėjo susidoroti su krize“, – sako moteris, prasidėjus krizei praradusi atstovės spaudai darbą.
Graikija jau priėmė taupymo planą, vykdydama 110 mlrd. eurų paramos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo sąlygas. Tačiau jai sunkiai sekėsi įvykdyti užsibrėžtus tikslus ir šiuo metu šalis derasi dėl antro paramos paketo. Kitą savaitę valdžios laukia nepaprastai svarbus balsavimas dėl naujo taupymo priemonių raundo.
Panašumas su situacija Latvijoje tiesiog stulbinantis.
2009-aisiais Latvija artėjo prie bankroto, kai tarptautinė jos skola 300 proc. viršijo išteklius. Daugelis analitikų prognozavo, kad jai teks atrišti savo valiutą nuo eurą.
TVF teigimu, Latvijai ekonomikos krizė smogė skaudžiausiai visame pasaulyje – bendrasis vidaus produktas iš viso smuko 25 proc. Nedarbo lygis šoktelėjo iki 23 proc., o užsienio investicijos beveik visiškai užsitraukė.
Vykdydama 7,5 mlrd. eurų paskolos iš TVF, ES ir Skandinavijos šalių sąlygas, vyriausybė drastiškai apkarpė visas socialines išmokas.
Trys ketvirčiai darbininkų turėjo susitaikyti su sumažėjusiais atlyginimais, kai šalis įvedė „vidinę devalvaciją“, kad nereikėtų lato atrišti nuo euro.
Šiuo metu ekonomikos augimo kreivės pagaliau vėl pasisuko į viršų. Pirmąjį metų ketvirtį, lyginant su pernykščiu, BVP paaugo 3,5 proc., o nedarbas sumažėjo iki 14 proc. Biudžeto deficitas nuo 9,6 proc. BVP 2009-aisiais sumažėjo iki 7,6 pernai. Šiemet vyriausybė tikisi 4,2 proc. deficito. Graikijos biudžeto išlaidos 2010-aisiais įplaukas viršijo 10,5 proc.
Karlis Bukovskis iš Latvijos tarptautinių reikalų instituto teigia, kad graikai galėtų pasimokyti iš to, kaip su krize susidorojo Latvija.
Tarp pamokų – būtinybė paaiškint rinkėjams, kad taupymo programa turi konkretų tikslą ir kad karpymai yra laikini; taip pat labiau techninės priemonės, tokios kaip mokesčių bazės diversifikacija ir biurokratijos mažinimas.
Vis dėlto pagrindinis Latvijos skirtumas nuo Graikijos ir tas, kad centro-dešiniajai vyriausybei neoponavo jokia vieninga opozicija, kurią galėjo parūpinti silpnokas šalies darbininkų judėjimas.
„Graikijoje socialistinės ir socialdemokratinės idėjos bei politinės partijos ir profesinės sąjungos akivaizdžiai stipresnės ir pajėgesnės mobilizuoti visuomenės paramą nei Latvijoje“, – sako K.Bukovskis.
Graikijos finansinė praeitis – šalis buvo įsiskolinusi didžiąją savo istorijos dalį nuo pat nepriklausomybės 1829-aisiais – taip pat pakišo jai koją. Investuotojai daug atsargiau skolina šalims, turinčioms prastą skolinimosi istoriją, ir todėl joms tenka mokėti didesnes palūkanas.
Tai reiškia, kad net prieš Graikijai imantis taupymo priemonių, tarptautiniai investuotojai buvo skeptiškai nusiteikę, kad šaliai pavyks, ir darė spaudimą.
Rinkų pasitikėjimą sunku įvertinti. Didžiosios Britanijos skola (matuojant procentais nuo BVP) pernai buvo dar didesnė nei Graikijos, kai Atėnai gavo paskolą. Tačiau investuotojai šia šalimi pasitiki ir todėl britams skolinimasis labai nepabrango.
Jei Graikijos ekonomika vangiai augo ir buvo slegiama didelių skolų net ir prieš krizę, tai Estija, Latvija ir Lietuva patyrė ekonominį bumą. Skolinti pinigai plūdo į šalis, ypač iš kaimyninių Skandinavijos valstybių, pūsdami burbulą, kuris sprogo prieš pat pasaulinę krizę.
Baltijos šalių sėkmės istorijoje yra ir tamsių dėmių. Visos trys valstybės patyrė „protų nutekėjimą“, kurio graikai kol kas išvengė. Baltų migracija į vakarus buvo intensyvi nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais, tačiau po nuosmukio ypač suintensyvėjo.
Dėl to visose trijose valstybėse sumažėjo gyventojų skaičius, dėl ko gali grėsti ekonominė stagnacija.
Be to, net ir čia ne visi nusiteikę stoiškai – Baltijos valstybėse juntamas vis augantis pyktis.
Dažnai į Graikiją keliaujanti latvė Dita Gaugere sako, kad latviai turbūt galėtų pasimokyti iš to, kaip į krizę reagavo graikai.
„Mes pernelyg kantrūs, – sako ji. – Graikai ne išlepinti, jie tiesiog geriau už mus žino savo teises. Mes sekame, esame avys, mes tiesiog pasitikime savo politiniais lyderiais.“