„Lietuva skolinasi tarptautinėse finansų rinkose, todėl bet koks įtampos didėjimas neigiamai veikia investuotojų pasitikėjimą tokiomis ekonomikomis kaip Lietuvos.
Praėjusiais metais buvęs Graikijos situacijos pablogėjimas jau buvo sutrukdęs Lietuvai pasiskolinti pigiau. Nors Lietuvos skola ir deficitas - daug mažesni nei Graikijos, tačiau valstybės sektoriaus disbalansas išlieka“, - išplatintame pranešime cituojama V.Klyvienė.
Ji svarstė, jog Graikijos problemos euro zonos neišardys: „vadinamoji valstybės skolų krizė krečia tik atskiras euro zonos ekonomikas, o ne visą euro zoną.
Graikijos ekonomikai būtina įgyvendinti struktūrines reformas, didinti ekonomikos lankstumą. Tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą šia ekonomika“, - tikino ji.
Ketvirtadienį Graikijos parlamentas balsuos dėl konkrečių taupymo plano priemonių – didinti mokesčius, mažinti išlaidas, privatizuoti turtą. Europos Sąjunga yra pagrasinusi jog, jei priemonės nebus patvirtintos, tai nesuteiks Graikijai paskolos. Be šios paskolos šalis bankrutuotų.
„Vakar Graikijos parlamentui tarus “taip” taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.
Šios priemonės artimiausiu metu apsunkins Graikijos, kuri ir toliau kenčia nuo recesijos, ekonomikos atsigavimą. Graikijos ekonomikos stabilizavimas prognozuojamas tik antrojoje šių metų pusėje. Jį lems eksporto augimas, nors vidaus paklausa ir toliau stagnuos. Ekonomikos augimas optimistiniu variantu prognozuojamas nuo 2012 metų, tačiau jis išliks ženkliai mažesnis nei ilgalaikio augimo tendencijos“, - nurodė V.Klyvienė.