Už tokį įstatymą balsavo 81 parlamentaras, tai yra daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vienbalsiai „už“ buvo visa valdančioji koalicija, išskyrus porą Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partijos narių. Taip pat „už“ buvo „darbiečiai“, krikščionys demokratai, dauguma „tvarkiečių“. O socdemai – griežtai prieš.
Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvos dujų“ pertvarkos tvarkaraštį turės patvirtinti Vyriausybė. Kaip pertvarka vyks bei kas valdys dujotakius, nėra žinoma. Europos Sąjungos taisyklės, pagal kurias vyksta pertvarka, kurta, kad dujų rinkoje būtų geresnė konkurencija, kad dujų tiekėjai negalėtų prie dujotakių neprileisti savo konkurentų.
Lietuvos dujų sistema yra sujungta tik su vienu tiekėju - „Gazprom“. Yra planų ją sujungti su Lenkija bei pastatyti terminalą dujoms importuoti jūra.
Energetikos viceministras Arvydas Darulis, vadovaujantis deryboms su „Gazprom“, yra sakęs, jog toks įstatymas padės derėtis su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų Lietuvai jau šį šildymo sezoną. „15 proc. mažesnių“, - nurodė jis.
„Nežinia, kada dujų kainos sumažės.Tai derybų ir laiko klausimas. Tai nėra vien Lietuvos
sprendimas – tai pagrindinių „Lietuvos dujų“ akcininkų
reikalas. Nuosavybės atskyrimas duoda didžiausią naudą per ilgesnį
laikotarpį“, - po balsavimo žurnalistams sakė energetikos ministras
Arvydas Sekomokas.
Kuriant atskyrimo sąlygas dalyvaus
Europos Komisija, žadėjo jis. „Europos Komisijos dalyvavimas
užtikrins, kad nebus sulaukta LEO LT likimo“, - žadėjo
ministras.
Įstatyme yra numatyta, jog Seimas galės suteikti išimtį dujų terminalo, saugyklos ar kitos stambios dujų infrastruktūros statytojui. Jiems gali būti leista iki 10 metų valdyti dujotakius.
Įstatymui griežtai prieštaravę socialdemokratai tvirtino, jog, liepus „Gazprom“ atsikratyti dalies turto, vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai gali supykti ir pabranginti tiekiamas dujas.
Jie akcentavo, kad tai jau vyksta – dujų kaina Lietuvai yra didesnė, nei Latvijai ir Estijai. Dėl to Lietuva sumoka per dieną 2 mln. litų daugiau, nei kaimynai, sakė socdemas Rimantas Sinkevičius.
„Paskaičiuokite: 2 mln. litų kasdien, 600 mln. litų kasmet. Tai tiek, kiek reikia atstatyti pensijoms Lietuvoje“, - sakė jis.
Partija taip pat tvirtino, kad nėra jokių skaičiavimų, kiek gali kainuoti pertvarka.
„Nežinome, kam atskirti dujų tinklai bus išnuomoti, nežinome, kokios bus tinklų administravimo išlaidos“, - sakė socdemas Algirdas Butkevičius.
Parlamentarai atmetė socdemų siūlymą nepriimti įstatymo, kol bus padaryta jo poveikio ekspertizė.
Socdemė Birutė Vėsaitė grasino, kad priėmus įstatymą „Gazprom“ gali Lietuvai išvis užsukti dujas.
„Įstatymo tikslas buvo atpiginti vartotojams dujas. Vienintelis dujų tiekėjas kaip buvo, taip ir pasilieka, konkurencijos nėra. O 2015 metais baigiasi sutartis su „Gazprom“. Žiūrėkite, ar 2015 metais neturėsime jokių dujų. Gali atsitikti ir taip. Nepagalvojote apie tai? Konservatoriai, nemaišykite ekonomikos su patriotizmu“, - sakė ji.
Savo ruožtu konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius tikino, jog atskirti dujotakius nuo „Gazprom“ yra būtina, kad būtų pastatytas gamtinių dujų terminalas. Jei toks būtų, dujos kainuotų 30 proc. pigiau, tvirtino jis.
„Tai, ko nepadarėme per 20 metų, pradedame daryti – Lietuvos energetinė nepriklausomybė dujų sektoriuje pastūmėta į priekį. Nepriklausomybė bus garantuota, kai turėsime dujų terminalą <...> Socdemai, suprantu, kad jūsų pozicija yra ginti savo sprendimą prieš 8 metus, kuris buvo didelė klaida - parduoti magistralinius vamzdžius“, - sakė jis.
Žurnalistų paklaustas, kiek skaidyti "Lietuvos dujas" projektas atsieis Lietuvai, negalėjo įvardinti kaštų. Paklausus,
ar tiesa, jog nuosavas suskystintų dujų terminalo projektas atsieis
vieną ar net kelis milijardus litų, tepasakė, kad šie skaičiai –
“propagandiniai”.
Konservatorius Kęstutis Masiulis apkaltino įstatymui prieštaravusius socdemus tarnaujant „Gazprom“.