Asmens pajamos ir išlaidos gyvenimo ciklo periodais išsidėsčiusios labai netolygiai.
Nedaug šalių, kuriose išmokos didinamos priešokiais, taip kaip Lietuvoje. Paprastai išmokos didinamos atsižvelgiant į infliaciją ir atlyginimų augimą, tačiau Lietuvoj taip nėra“, - ketvirtadienį pristatydamas mokslininkų vykdomo projekto „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika“ tarpinius rezultatus kalbėjo socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.
Tyrimas tęsėsi trejus metus. Mokslininkai lygino Lietuvos socialinio draudimo sistemą su kitose šalyse veikiančiomis sistemomis, pažvelgė į socialinio draudimo raidą Lietuvoje. Taip pat buvo tiriama, ką Lietuvos gyventojai žino apie socialinį draudimą.
Iš 132 tyrime apžvelgtų šalių, 80 proc. jų dominuoja socialinis draudimas. Lietuva skiriasi tuo, kad mūsų šaliai būdingos santykinai didelės įmokos nuo atlyginimo, tačiau iš valstybės biudžeto finansuojama socialinės apsaugos dalis santykinai maža.
„Tai lemia du veiksniai: maža dalyvaujančių sistemoje dalis, skaičiuojant nuo visų šalies gyventojų, be to, ir atlyginimai, nuo kurių mokamos įmokos, yra maži. Įmokos didelės, bet pinigų surenkama nedaug“, - sakė R.Lazutka.
Labiausiai socialinio draudimo sistemą veikė krizės, o emigracija ir nedarbo augimas buvo atsveriami augančių algų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės nėra pakankamai informuoti apie „Sodros“ veiklą. Apie 40 proc. žmonių tikino pasitikintys „Sodra“.
„Daug žmonių galvoja, kad „Sodra“ finansuoja sveikatos apsaugą, bet jie klysta. Žmonės nežino, kiek „Sodrai“ moka jie patys, o kiek darbdavys. Daugelis mano, kad „Sodros“ administravimas yra labai brangus. Tačiau taip nėra.
Taip pat paaiškėjo, kad žmonės pasitiki informacija apie „Sodrą“, kuri pateikiama žiniasklaidoje. Nedaug kas žino, kad „Sodra“ yra atsakinga už lėšų pervedimus į pensijų fondus“, - sakė R.Lazutka.