Rusija, kuri ketina iki 2030-ųjų pasistatyti mažiausiai 28
naujas branduolines elektrines, galėtų parduoti Europos Sąjungai
elektros energiją, kurią gamins reaktoriai Kaliningrade, sakė
bendrovės „Rosatom“ vadovo pavaduotojas Kirilas Komarovas Vokietijos
dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
„Turime savų poreikių Kaliningrade, tačiau, suprantama,
žiūrime į energijos stygių už eksklavo ribų - Baltijos
valstybėse, Lenkijoje, Vokietijoje“, - sakė jis.
Pasak K.Komarovo, pirmojo 1 082 megavatų galios bloko statybas
Kaliningrade numatyta užbaigti 2016 metais, antrasis turėtų
pradėti veikti po dvejų metų.
Vokietijos žemieji parlamento rūmai ketvirtadienį triuškinama
balsų dauguma pritarė planams iki 2022 metų visiškai atsisakyti
atominės energetikos. Šis žingsnis įtvirtina radikalų Angelos
Merkel politikos pasikeitimą, kurį paskatino avarija Fukušimos
atominėje jėgainėje Japonijoje.
Pasak K.Komarovo, Vokietija gali sau leisti palaipsniui atsisakyti
atominės energetikos, tačiau daug kitų šalių - ne.
„Ukrainoje atominių jėgainių gaminamos elektros energijos
kilovatvalandė kainuoja 2 JAV centus, tuo tarpu iškastinio kuro
elektrinių gaminamos elektros kilovatvalandė - 6 JAV centus, o
elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių
kilovatvalandė - 11 JAV centrų“, - sakė „Rosatom“ vadovo
pavaduotojas.
„Jei Ukraina uždarytų visas savo atomines jėgaines, tai
reikštų galą šalies ekonomikai“, - pabrėžė jis.