„Dabartinė antros pakopos pensijų sistema yra ydinga savo prigimtimi. Ji buvo siūlyta Lotynų Amerikos šalims, o paskui pokomunistinėms Rytų Europos šalims.
Vakarų šalyse veikia taip vadinamos profesinės pensijų sistemos, kur žmonės dalyvauja kolektyviai. Lietuvoje taip pat yra profesinių pensijų kaupimo sistemos įstatymas. Pavyzdžiui, universitetas arba įmonė moka darbuotojams algą ir dalį jos dar perveda į pensijų fondą. Jei įmonė didelė, ji pati gali įsteigti pensijų fondą arba mokėti kitai investicinei įmonei.
Toks kolektyvinis dalyvavimas išsprendžia žmonių informuotumo problemą. Juk žmonės labai mažai išmano apie finansinius instrumentus“, - sako sociologas.
Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 40 procentų žmonių, dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nežino, kad jiems bus sumažinta „Sodros“ pensija. Priimdami sprendimą žmonės galvoja, ar jų privati pensija viršys „Sodros“ pensijos sumažintą dalį, ar ne.
„Jie galvoja, kad jeigu viršys, tada verta eiti ten, jei ne, tuomet geriau pasilikti „Soroje“. Žmonės net nežino, kad šie dalykai yra susiję. Tai rodo, kad finansiniuose dalykuose žmonės yra neišprusę.
Kai yra kolektyvinis dalyvavimas, darbdavys arba net darbdavių organizacijos, pavyzdžiui, tekstilininkas, geležinkelininkai, gali samdyti profesionalą, kuris rūpintųsi jų reikalais.
Žinau, kad B.Lubys „Achemoje“ buvo įsteigęs pensijų fondą, bet nežinau, koks jo likimas“, - sako R.Lazutka.
Vieni pensijų fondai duoda didesnę grąžą, kiti mažesnę, vieni reikalauja didesnių įmokų, kiti mažesnių. Pasak sociologo, logiška, kad klientas rinktųsi geriausią. Tuomet pensijų fondai konkuruotų, vieni susijungtų, plėstųsi, kiti bankrutuotų.
„O dabar žmonės pasirašo pensijų kaupimo sutartį ir pamiršta ją. Jie galvoja, kad tai bet kuriuo atveju geriau negu „Sodra“. Tai rodo, kad senoji sistema yra prasta. Dabar ji šiek tiek susiaurinama, įvedamas tas komponentas, kad pats žmogus turės mokėti 2 procentus. Vadinasi, jis bus priverstas labiau domėtis, ar verta mokėti, ar ne.
Manau, kad Vyriausybės pasiūlyta tvarka – žingsnis gera linkme. Tai privers žmones domėtis pensijos kaupimu ir taip pat bus tam tikras spaudimas paslaugų tiekėjams.
Mano pasiūlymas būtų paversti antrąją pensijų kaupimo pakopą trečia, tiesiog valstybei nustoti finansuoti. Tegul pensijų fondai įrodo vartotojams, kad „Sodra“ jiems nebemokės, bet jie patys galės pasirinkti, kiek kas mėnesį atidėti būsimai pensijai 2, 3 ar daugiau procentų“, - siūlo R.Lazutka.
Vyriausybė apsisprendė dėl antros pakopos pensijų kaupimo ateityje, tačiau atitinkamas įstatymų pataisas dar turės patvirtinti Seimas.
Antros pakopos pensijų kaupimą sudarytų trys etapai, per kuriuos pensijos būtų kaupiamos skirtingais principais.
Per 2012 metus gyventojai galės apsispręsti, ar dalyvauti siūlomoje pensijų kaupimo sistemoje, ar jos atsisakyti. Jei naujajai tvarkai pritars Seimas, „Sodros“ įmoka į fondus nuo 2 proc. iki 3,5 proc. bus padidinta tik 2020 metais, o gyventojai kartu su valstybe papildomai galės kaupti nuo 2013-ųjų.
Pradedant 2013 metais, būtų galimybė papildomai į antros pakopos pensijų fondus mokėti 1 proc. pačiam dalyviui, tokiu atveju valstybė primokėtų 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų siūloma gyventojams papildomai pensijai kaupti skirti 2 proc., tada dar 2 proc. papildomai mokėtų ir valstybė. Nuo 2020 metų, kai, tikimasi, „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, planuojama įmokas iš „Sodros“ į antrosios pakopos pensijų fondus padidinti iki 3,5 proc.