„Kalbėti, kad sunkmetis jau praėjo bus galima tada, kai per mėnesį turėsime 600-800 turto areštų, - mano UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. Jos vardija pagrindines turto areštų skaičiaus sumažėjimo priežastis - smukusį naujo kreditavimo mastą, tai pat rizikingose šakose sumenkusį įmonių skaičių.
Nuo krizės „piko“ turto areštų smarkiau mažėjo statybos, transporto, pramonės (ypač medžio apdirbimo, baldų, gumos ir plastiko gamybos bei spausdinimo) įmonėse. Tačiau turto areštų skaičius vangiai mažėjo prekybos įmonėse, o paslaugų sektoriuje net augo. Čia rinkos „išgryninimas“ tebesitęsia, steigiasi daug vienadienių firmų. Šiemet akivaizdų pablogėjimą fiksuojame žemės ūkio ir kelionių organizavimo šakose.
Lyginant 2011 m. ir 2008 m. pirmuosius pusmečius, įregistruotų turto areštų sumažėjo pramonėje (22%) ir statybose – (18%).
Smulkesnėse ūkio šakose:
Didžiausias santykinis pagerėjimas fiksuotas metalo liejimo ir mašinų gamybos pramonėje, spausdinimo pramonėje (daugiau kaip 2 kartus), pastatų statyboje, baldų, medienos pramonėje, tekstilės pramonėje, taip poligrafijos pramonėje ir leidyboje (daugiau kaip 25 proc.)
Didžiausias santykinis pablogėjimas pastebimas žemės ūkio, popieriaus pramonėje, statybinių medžiagų, atliekų tvarkymo įmonėse, viešbučiuose, ir daugelyje paslaugų šakų (įdarbinimo, kelionių, švietimo, konsultavimo) įmonėse (vėl gi daugiau kaip 2 kartus)
Vidutinė įregistruoto turto arešto suma per šešis šių metų mėnesius sumažėjo nuo 288 iki 165 tūkst. Lt, o statybos įmonėse - nuo 483 iki 71 tūkst. Lt.
Didžiausia vidutinė įregistruoto turto arešto suma per šį pusmetį buvo nekilnojamojo turto ir naftos perdirbimo įmonėse (per 1 mln. Lt). Antroje vietoje - finansinio tarpininkavimo, draudimo, IT ir interneto, elektros, dujų ir garo tiekimo, nuotekų valymo įmonės bei holdingai (per 500 tūkst. Lt).
Daugiau kaip po 10 mln. Lt turto per 2011 m. pusmetį buvo areštuota pas 15 įmonių (iš jų 2 jau neveikia). 174 įmonių (iš jų 163 veikiančių) pretenzijos siekė nuo 1 iki 10 mln. Lt.