Viskas padėta ant lėkštutės – rinkodarininkai kuria loftams specialius tinklalapius.
Anksčiau mėginę savo išskirtinumu konkuruoti su įprastų naujų būstų statytojais dabar loftų plėtotojai jau varžosi vieni su kitais.
Kai šių projektų ėmėsi nekilnojamojo turto kompanijos, griuvo lofto, kaip ypatingo būsto chaotiškoje industrinėje aplinkoje, įvaizdis. Loftų naujakurių nebeerzins apleistų teritorijų ir neaiškios paskirties patalpų kaimynystė – gera žinia naujakuriams.
Bet daugiau niekada jie nebebus tokie ypatingi.
Pasirinkimas – didžiulis
Netoli Belmonto ant Vilnios kranto? Baltupiuose? Naujamiestyje pakeliui į oro uostą, pakeliui į Kauną ar vadinamajame dizaino kvartale tarp Vytenio ir T.Ševčenkos gatvių? O gal prie jūros? Loftų yra visur.
Kokio norite? Gamykliniame korpuse, kur pakeisti tik langai ir pertvaros tarp butų iš blokelių, tačiau laiptines vis dar puošia atsilaupiusios prieš keletą dešimtmečių išklijuotos plytelės, o pirmajame aukšte veikia automobilių servisas ar kokia nors pramonės įmonė?
O gal priešingai – apšiltintu fasadu, su medžiais ir žole, trinkelėmis išgrįstais šaligatviais, išdažytais koridoriais ir butų numeriais ant durų? Pasirinkimas didžiulis.
Paradoksalu, tačiau būtent dėl išskirtinės auros akcentuojami ir madingi tapę loftai vis labiau artėja prie įprastų naujos statybos daugiabučių standartų – su renovuotais apšiltintais fasadais, sutvarkyta aplinka ir, tikėtina, statytojų garantija.
Nebeliks romantiškos industrinės aplinkos, kurioje gyventojas atsainiai numodavo į tai, kad palubėje, šešių metrų aukštyje, ant geltonai nudažyto bėgio kabo tepaluotas variklis.
Turi privalumų ir trūkumų
„Kas yra tikras loftas? Vakaruose tai iš tiesų milžiniškos erdvės buvusiose gamyklose, pritaikytos gyventi. Bet ir jų kainos beprotiškos. Lietuvoje rasti tokių loftų būtų sudėtinga.
Aišku, industrinė teritorija turi savito šarmo, bet ir daug trūkumų. Neišvengiamai dauguma loftų projektų bus įgyvendinami investuotojų, kurie sutvarkys visas erdves, fasadus, pakeis vamzdžius, elektros instaliaciją ir pardavinės būstus”, – pasakojo dizaineris Nauris Kalinauskas.
Pasak jo, mada yra pats bjauriausias dalykas.
Loftų naujakuriams, kurie, įsigiję tokį būstą dėl mados ir ypatingų erdvių, nebepastebės ir nebevertins jo išskirtinumo, ypač jei tokį būstą pirks dėl patrauklios kainos.
„Loftas nėra geresnis būstas nei butas. Namas irgi nėra geresnis būstas.
Kiekvieno žmogaus poreikiai skirtingi ir kiekvienas būsto tipas turi privalumų ir trūkumų. Kai kam labai svarbi originali erdvė, bet kitam nepatiks betoninis kiemas, gamyklų aplinka”, – įsitikinęs N.Kalinauskas.
Kainos šovė į viršų
Jau nebeliko ir to, nuo ko viskas prasidėjo, – apleistoje gamykloje galėjai įsikurti pusvelčiui.
O dabar gali rinktis – standartinis butas, loftas buvusioje gamykloje ar namas užmiestyje.
Kvadratinio metro kaina daugiau ar mažiau ta pati, o aplinka – tik skonio reikalas.
Po dešimties metų apie tai, kad čia buvo gamykla, kurioje tapo madinga gyventi, galėtų priminti nebent istorinis gamyklos pavadinimas. Bet plėtotojams patraukliau skamba, pavyzdžiui, „Loft town” nei Vilniaus kuro aparatūros gamykla.
Dar vienas paradoksas – nors tai išskirtiniai būstai, jie kainuoja truputį pigiau nei įprasti naujos statybos butai. Kol kas plėtotojai tikina, kad tai vienas būdų pamėginti įtikinti pirkėją, kad jam verta svarstyti šią alternatyvą ir tikėtina, jog jų kainos susilygins. Tai būtų sąžininga.
„Atsižvelgiant į visuomenėje nusistovėjusią nuomonę, kol kas žmonės nevertina tokių erdvių ir mano, kad tai – tiktai pigios patalpos.
„Žmonės dar nesuvokė tokio turto išliekamosios vertės ir negali palyginti gyvenimo kokybės čia su gyvenimu įprastame daugiabutyje, nes nėra pavyzdžių”, – į klausimą, kodėl loftų kainos yra mažesnės nei įprastų būstų, atsakė „Loft town” vadovas Aras Šilgalis.
Loftus statys nuo pamatų
Kuo po penkerių ar dešimties metų loftai skirsis nuo naujos statybos butų, kai jų industrinę aurą primins tik arkinės lubos ar gelžbetoninės stogo sąramos viršutiniuose aukštuose?
Jeigu bus poreikis, nekilnojamojo turto plėtros kompanijos statys naujus loftų daugiabučius, kurie nuo įprastų butų skirsis tik erdvės planavimu – aukštos lubos, antresolė ir dideli langai. Savo ruožtu tokie būstai nesiskirs nuo loftų, įrengtų buvusioje gamykloje.
Lofto atviros erdvės planavimas ne visiems atrodo pranašesnis už įprasto keturių kambarių buto. Juk patalpą reikia šildyti, kai kam reikia atskirų kambarių vaikams. Kai kurie pro langą nori matyti parką arba miesto panoramą, o ne kitą gamyklos korpusą.
Jokio požeminio garažo, kuriame galima būtų palikti automobilį, ir kai kuriems pirkėjams gresiantis nekilnojamojo turto mokestis – jeigu patalpų paskirtis iš gamybinės nepakeista į gyvenamąją.
Keičia miesto veidą
Nekilnojamojo turto plėtotojų pastangos vertos dėmesio – buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorija dešimtmečius buvo tarsi Žirmūnų rajono piktžaizdė.
Per pirmąjį etapą turėtų būti sutvarkyta apie trečdalį gamyklos teritorijos. Tai neabejotinai turės įtakos ir aplinkinių teritorijų įvaizdžiui bei plėtrai.
Be to, „Loft town” ketina čia kurti biurus bei nedideles parduotuves. Investicijos į šį miestą mieste sieks 25 mln. litų.
Markučiuose, vaizdingame Vilnios slėnyje šalia „Audėjo” fabriko, taip pat stūkso pastatas, niekaip nederantis aplinkoje.
Jo savininkai regi galimybę čia pasiūlyti išskirtinius būstus, o pirkėjus vilioja romantišku pavadinimu „River loft”.
Dar vienas apšiuręs buvusios „Ventos” elektroninių komponentų gamyklos korpusas stūkso sostinės Ateities gatvėje. Be čia jau veikiančio prekybos centro, biurų, sporto komplekso, pirkėjams bus siūlomi ir būstai „Vilniaus loftuose”.
Naujamiestį darko nuo sovietmečio likę didžiuliai buvusių gamyklų kvartalai.
Kol kas tai – beveidės teritorijos su chaotiškais biurais, siuvyklomis, automobilių servisais, parduotuvėmis, tačiau jos vis labiau vilioja investuotojus, ieškančius galimybių išnaudoti patogioje miesto vietoje esančių teritorijų potencialą.
Vilniuje planuojami ir plėtojami loftų projektai