Prieš išduodami kreditą bankai ir greitųjų kreditų bendrovės įvairiose duomenų bazėse patikrina būsimojo skolininko finansinę būklę.
Paprastai norint išsiaiškinti, ar žmogus neturi pradelstų įsiskolinimų, kreipiamasi į tokius duomenis kaupiančią įmonę „Creditinfo”.
„Creditinfo” tikina, kad šiais metais kreipimųsi gaunama gerokai daugiau. Antai greitųjų kreditų bendrovės šįmet kas mėnesį tikrino 32 tūkst. žmonių finansinę būklę. Pernykštis mėnesio vidurkis – 22 tūkst.
„Creditinfo” skelbia, kad patikrinti klientų į juos kreipiasi daugiau kaip 95 proc. greituosius kreditus teikiančių bendrovių ir visi bankai.
Bendrovės nuomone, greitųjų kreditų rinkos lyderiai yra „SMSCredit.lt”, „General Financing”, „Credit24” ir „MomentCredit”, mat į juos kreipiasi apie 70 proc. norinčiųjų gauti greitąją paskolą.
Ar gauna paskolą, nežino
„Akivaizdu, kad skolintis norinčių žmonių pastaruoju metu gerokai daugiau nei anksčiau”, – aiškino „Creditinfo” asmeninės kredito istorijos sistemos projekto vadovas Marius Zaikauskas.
Į bankus paskolos šįmet irgi kreipėsi daugiau žmonių, nors augimas mažiau įspūdingas.
Šįmet sausį–kovą bankai vidutiniškai kas mėnesį tikrino 56 tūkst. žmonių galimybes gauti kreditą. Pernai tuo pačiu metu – po 50 tūkst.
„Mes turime tik šiuos duomenis, tačiau nežinome, ar patikrintas žmogus gauna paskolą”, – sakė M.Zaikauskas.
Atmeta mažiau paraiškų
Bet skolintojai klientus nuvilia vis rečiau. Per pirmus keturis šių metų mėnesius bankai išdalijo 112 mln. litų vartojamųjų paskolų. Tai – pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Bankininkai pastebėjo, kad į jų duris ėmė belstis turtingesni žmonės.
„Šįmet dažniau kreipiasi mažiau rizikingi klientai, kurių finansinė padėtis nėra bloga. Pernai jie galbūt dvejojo.
Todėl prašymų paskolinti atmetame gerokai mažiau: šiais metais patenkinome pusantro karto daugiau paraiškų nei pernai”, – sakė „Snoro” Pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila.
Pasak jo, banke šįmet padidėjo ir vidutinė vienam žmogui išduodama vartojamoji paskola.
Stabtelėjo vietoje
Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovių veikla ne tokia aiški – bendros statistikos apie jų išduodamas paskolas vis dar nėra. Šių įmonių atstovai tvirtina, kad pinigų ištroškusių klientų šįmet nepagausėjo.
„Šįmet paskolų išduodame maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Didelio augimo tikrai nebuvo”, – tikino Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė. Šiai asociacijai priklauso „SMSCredit.lt” ir keliolika smulkių skolintojų.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija, vienijanti įmones „MomentCredit”, „Credit24” ir „General Financing”, turi 172 tūkst. klientų. Beveik dešimtadalis jų pirmą kartą pasiskolino per pastaruosius porą mėnesių.
„Paskolos auga tolygiai, jokių šuolių nejuntame”, – sakė asociacijai atstovaujantis Mantas Vaitiekūnas. Anot jo, šios įmonės patenkina apie 55 proc. visų prašymų išduoti kreditą.
Nuo vieno – pas kitą
„Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės nuomone, į greitųjų kreditų bendroves žmonės kreipiasi tik tais atvejais, kai paskolinti nesutinka komerciniai bankai.
„Daugelio tokių žmonių gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad galėtų gauti paskolą banke.
Tačiau jų noras vartoti tikrai nėra išnykęs, todėl ir matome augantį greitųjų kreditų portfelį”, – sakė ji.
Prašymai patikrinti klientus (tūkst./mėn.)
Kas kreipiasi 2011 m. 2010 m.
Bankai 55,2 50
Greitųjų kreditų bendrovės 31,8 21,8
Telekomunikacijų įmonės 50,8 47,4
Šaltinis: „Creditinfo”
Skolintis – ne lietuviškas bruožas
Vladas Gaidys
Sociologas
„Nuo senų laikų Lietuvoje požiūris į skolinimąsi buvo neigiamas. Šimtmečius į tai buvo žiūrima kaip į nelaimę. Nenuostabu: juk Lietuva – tradicijų besilaikanti, istoriškai agrarinė šalis. Apie 60 procentų dabartinių šalies gyventojų yra gimę kaime.
Sovietiniais laikais buvo skolinamasi tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, butui, automobiliui pirkti. Paprastai skolintasi iš giminių. Nebent 10 rublių iki atlyginimo buvo prašoma paprasčiau.
Tik prieš dešimtmetį pradėta masiškai skolintis. 1990–2000 metais to nebuvo, nes tik atgavus nepriklausomybę nei žmonės pinigų turėjo, nei bankų buvo. O tie, kurie buvo, greitai bankrutavo ir dingo juose neva saugiai laikyti žmonių pinigai.
Tačiau vėliau Lietuvoje ėmė aktyviau veikti Švedijos, Vokietijos bankai. Žmonės jais pasitikėjo. Buvo neįmanoma net pamanyti, kad švedai, atsiradus nepalankioms sąlygoms, padarytų ką nors negero. Kartu pradėta reklamuoti, kad naudinga skolintis, įsigyti būstą.
Aš būstui nesiskolinau, todėl jaučiau vos ne kaltę. Juk visi aplinkui skolinasi, o aš toks senamadiškas – užuot paėmęs kreditą, esu linkęs butui taupyti kad ir 20 metų.”
Ne laikas atleisti taupymo vadžias
Odeta Bložienė
„Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė
„Didėjantis gyventojų noras pirkti, o ne taupyti nekels nerimo tik tada, kai bus aiškiai matyti, kad auga atlyginimai ir mažėja nedarbo lygis. Kol kas taip nėra.
Džiugios žinios apie ekonomikos gerėjimą ragina vartotojus pradėti jaustis kitaip. Parduotuvėse irgi apstu skatinimų pirkti, siūloma įvairiausių nuolaidų. Todėl tie, kurie neturi santaupų, skolinasi.
Imti vartojimo kreditą šiuo metu nėra gera mintis. Dar ne laikas išlaidauti. Verčiau pamąstyti, kaip išmokėti turimas skolas ar sukaupti atsargų.
Pastaruoju metu atsigavo prekyba automobiliais – juos perka turtingesni žmonės. Tie, kurie per porą krizės metų stengėsi labiau taupyti.
Automobilį, kaip ir brangesnę buities techniką, reikėtų pirkti iš savų, o ne skolintų lėšų. Mat šios prekės greitai praranda vertę. Skolindamiesi joms pirkti sukuriame iliuziją, kad gyvename geriau, nors vėliau suprantame, kad taip nėra.”