Anot teisininkų, Lietuvoje nėra gilios darbo teisės praktikos,
o tokie atvejai formuoja ydingą praktiką, mat streikas yra
kraštutinė priemonė, o dėl streiko sustabdyta gamyba gali
pridaryti milijoninių nuostolių, kurių niekas neatlygintų,
teigiama pranešime spaudai.
„Gerbiame teisėjo sprendimą, bet manome, jog analizuojant
situaciją nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, nepakankamai
įsigilinta į kolektyvinę sutartį. Todėl kreipsimės į
aukštesnės instancijos teismą. Esame tikri, kad vykdome
kolektyvinę sutartį, o visus nesutarimus galime išspręsti
derybomis, o ne ultimatumais, kuriuos kelia ir pagrindinis streiko
organizatorius, net nedirbantis mūsų įmonėje žmogus“, - po teismo
posėdžio sprendimo teigė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas
Rolandas Viršilas.
Profesinių sąjungų ir UAB „Švyturys-Utenos alus“
administracijos ginčas kilo dėl skirtingai interpretuojamo
kolektyvinės sutarties punkto, įpareigojančio kasmet peržiūrėti
darbininkų atlyginimus.
Profsąjungos birželį paskelbė streiką, reikalaudamos padidinti atlyginimus 12,4 proc. - trejų metų infliacijos dydžiu.
„Švyturio“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas
Tamošauskas savo ruožtu teigė, kad šiemet bendrovė akcininkui
Danijoje išmokėjo apie 100 mln. litų dividendų.
Utenos alaus darbininkų sąjungos pirmininkas Vilhelmas Čekuolis
yra sakęs, jog susitikimai su įmonės administracija prasidėjo dar
sausį, tačiau tik sudarius taikinimo komisiją gegužę vadovybė
pasiūlė didinti atlyginimus 0,5 proc., profsąjungos sutiko tik su
7,3 proc. atlyginimu indeksavimu. Anot profsąjungų, taikinimo
komisija darbą baigė nesutarimų protokolo surašymu.
Vidutinis 1-7 lygio darbininko atlyginimas (prieš
mokesčius) bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“ siekia 3298 litus.
Tai yra 55 proc. daugiau, nei Lietuvos vidurkis.