Prezidentės patarėjas N.Udrėnas: „Europos šalys, importuojančios suskystintas dujas, moka pusantro karto mažiau negu priklausomos nuo dujotiekio“

ELTA ir lrytas.lt inf.
Įžvelgia siekį vilkinti Viešųjų pirkimų
N.Udrėnas pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, kur yra daugiau suskystintų dujų,
Daugiau nuotraukų (1)
„Faktiškai, realiai tos kainos sumažės tik derybų išdavoje, bet, aišku, dar labiau ir dar svarbiau yra pastatyti fizines jungtis ar alternatyvas, kaip suskystintų dujų terminalą. Nes monopolininkai, ypač dujų sektoriuje, kurie išvystė savo dujų tinklus, jie ir nori prisirišti prie naftos išteklių, naftos kainodaros“, - antradienio rytą „Žinių radijuje“, klausiamas, kokią įtaką naujasis Gamtinių dujų įstatymas turės nustatant dujų kainą, sakė N.Udrėnas.
Šalies vadovės patarėjas pastebėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse, kur yra daugiau suskystintų dujų, susiejimas tarp naftos ir dujų nebetaikomas. Europos šalys, importuojančios suskystintas dujas, moka pusantro karto mažiau negu priklausomos nuo dujotiekio.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuriais siekiama sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais yra siekiama įgyvendinti Dujų direktyvoje numatytą modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo veiklų, t. y. atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.
Įstatyme yra įtvirtinama, kad Lietuvoje vykdoma gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų, atskiriant nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę. Pagal priimtas pataisas šis reikalavimas nebus taikomas integruotai gamtinių dujų įmonei, skirstančiai ir (arba) tiekiančiai gamtines dujas mažiau kaip 100 tūkstančių vartotojų.
Lietuvoje suskystintų dujų terminalą tikimasi pastatyti ir paleisti eksploatuoti iki 2014 metų. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų, iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“.
Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.
Nustatyta, jog tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai yra pietinė Klaipėdos jūros uosto dalis ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą.
Terminalo pajėgumas ties Kiaulės nugara būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tokio terminalo statyba, ekspertų vertinimu, kainuotų pigiau nei sausumoje. Lietuvai tinkamiausias būtų laivas-saugykla su įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas tiekėjas su dujomis.
Kad sėkmingai veiktų terminalas, prieš tai reikia pabaigti statyti dujotiekį Klaipėda-Jurbarkas, kuris stringa dėl finansavimo.
Terminalo statyba ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje peri reti paukščiai.
Įžvelgia siekį vilkinti Viešųjų pirkimų
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas įžvelgia siekį vilkinti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų priėmimą, Seimui jas nukėlus rudeniui.
Pasak N.Udrėno, D. Grybauskaitės iniciatyva parengtomis ir Seime įregistruotomis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis įpareigojama viešinti viešuosius pirkimus, sugriežtinama neskelbiamų derybų ar vidaus sandoriais vykdomų pirkimų tvarka ir atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, taip pat siūloma keisti Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumą.
„Tai tikrai labai svarūs pakeitimai, kurie būtų daugiau užtikrinę skaidrumą šiame sektoriuje ir sumažinę piktnaudžiavimą Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimis ar spragomis, ir tai būtų leidę valstybės institucijoms sutaupyti nemažai pinigų. Tačiau vėlgi šiek tiek gaila, kad norima tuos įstatymo projektus dar papildomai tobulinti, ir tai yra galbūt tam tikras veikimo mechanizmas, siekiant tų įstatymo pataisų priėmimo nukėlimo“, - antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Prezidentės atstovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.